Ar smulkusis verslas gali tikėtis draudimo čekių, padėsiančių užpildyti per COVID-19 karantiną ištuštėjusias atsargas? Daugeliu atvejų, greičiausiai ne.
Verslo veiklos nutraukimo draudimas paprastai yra turto draudimo poliso dalis, o pagal jo sąlygas patalpos turi būti fiziškai sugadintos, kad būtų galima pareikšti ieškinį išmokai. Kadangi šis karantino įsakas tiesiogiai parduotuvių ar gamyklų patalpoms fizinės žalos nepadarė, paaiškėjo, kad gali būti labai sunku priversti draudikus mokėti. Šiuo metu dedama daug pastangų, kad draudikai imtųsi veiksmų, tačiau visi šie bandymai susiduria su dideliais iššūkiais.
Kai kurios kompanijos pateikė ieškinius dėl atsisakymo mokėti draudimo išmokas, tačiau tai yra brangus procesas. Jis yra vargiai prieinamas daugumai smulkiųjų verslų, kurių po avaites trukusio uždarymo laukia neapibrėžta ateitis.
Keli smulkiojo verslo atstovai taip pat pateikė ir kolektyvinius ieškinius, taip tikintis drauge pasidalinti finansinę naštą. Šiuo atveju didžiausia kliūtis yra tai, kad įmonės nuo karantino nukentėjo labai įvairiu mastu, tad sunku juos sertifikuoti kaip kolektyvą teisiniu pagrindu. Panašiai kaip nepavyko sudaryti teisinės klasės iš uragano aukų dėl per didelės apdrausto turto ir patirtos žalos įvairovės.
Dar vienas variantas yra eiti politiniu keliu: lobizmas abiejose pusėse pastaruoju metu yra nuožmus. Kai kurių valstijų įstatymų leidėjai sukūrė naujas taisykles, kurios verčia draudikus apmokėti laikino veiklos nutraukimo polisus, net jei koronavirusas nepadarė fizinės žalos. Bet labai tikėtina, kad draudikai užginčys šiuos reikalavimus teisme, o teisininkai mano, kad dar ir laimės, nes tokie įstatymų leidėjų žingsniai prieštarauja konstitucijai.
Nepaisant viso to, „Lloyd’s of London“ – 330 metų senumo birža, kuri yra savotiška draudikų draudikė – skaičiuoja, kad pandemija draudimo pramonei visame pasaulyje kainuos per 107 milijardus dolerių, neįskaičiuojant gyvybės draudimo. Tai yra daugiau nei kainavo 2017 metų uraganų sezonas, bet mažiau nei 116 milijardų sąskaita už uraganus Katrina, Rita ir Vilma 2005-aisiais.
Lloyd’s skaičiuoja, kad beveik trečdalis sumos nukeliaus kompensuoti atšauktus renginius, įskaitant konferencijas ir koncertus, o 11 % – padengti prarastus kreditus. Išmokos už nuosavybę sudarys apie 29 % išmokų, nors manoma, kad didžioji dalis atiteks kelioms labai stambioms įmonėms su detaliais individualiais polisais, į kuriuos įtrauktos išmokos nukentėjus nuo pandemijos.
Draudimas nuo pandemijos egzistavo ir iki 2020-ųjų, tačiau šie polisai buvo brangūs ir labai nepopuliarūs tarp klientų. Tai yra į naudą draudimo kompanijoms, kurios dabar išgyventų milžiniškus finansinius nuostolius, jei turėtų padengti didesnę dalį karantino padarytos žalos verslui.
Kai kurių šalių politikai svarsto vyriausybės remiamas draudimo nuo pandemijų programas, panašias kaip jau egzistuojančios draudimo nuo terorizmo ar potvynių programos. Tai gali duoti naudos, jei sulauksime antros ar trečios koronaviruso bangos, tačiau kol kas dauguma verslų neturėtų tikėtis nieko gero iš savo draudikų, apart griežtesnių ir dar detaliau apibrėžtų polisų bei didesnių įmokų atėjus laikui polisus pratęsti.
