Po to, kai penki iš aštuonių Seimo valdybos narių sukilo prieš paslaptingai pradėtą kanceliarijos pertvarką, parlamento vadovė Loreta Graužinienė prabilo apie negerus dalykus kanceliarijoje ir trečiadienį sušaukė valdybos pasitarimą. Valdančiosios koalicijos atstovas, vienas įtakingiausių socialdemokratų ir vienas iš L.Graužinienės pavaduotojų Gediminas Kirkilas pastebėjo, kad Seime neįmanoma nieko padaryti slapta, todėl labai keista, kad kanceliarijos pertvarkymą norėta pradėti paslapčiomis net nuo Seimo valdybos.
Kaip pastebi kai kurie parlamentarai, keista ir tai, kad iš pradžių uždarame valdybos posėdyje, baigiantis Seimo pavasario sesijai, valdybos nariai pritarė kanceliarijos pertvarkymui, o praėjusią savaitę penki iš aštuonių valdybos narių sukilo prieš L.Graužinienės ir kanclerės Daivos Raudonienės inicijuotą pertvarką.
Kilus nepasitenkinimui dėl slapta pradėtos kanceliarijos pertvarkos, jos padalinių vadovams buvo suorganizuotas susirinkimas, kuriame, be kita ko, D. Raudonienė pasiūlė teikti pasiūlymus, kaip turėtų atrodyti kanceliarija arba kas jos darbuotojams šiuo metu nepatinka.
Ne vienas kanceliarijos darbuotojas prasitarė, kad suglumino tai, jog kanclerė siūliusi net raštelius su informacija apie darbą kanceliarijoje jai pakišti po durimis.
Reaguodama į Seimo valdybos narių demaršą dėl pertvarkymų kanceliarijoje, L.Graužinienė užsiminė apie kažkokius negerus dalykus tarp naikintinų kanceliarijos padalinių atsidūrusiame Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamente. Kas tai galėtų būti, kol kas nei L.Graužinienė, nei D.Raudonienė išsamiau nekalba.Šio departamento vadovas Jurgis Bridžius šiuo metu atostogauja, tačiau jis ir anksčiau komentarų apie pertvarką vengė.
„Gaila, kad valdybos posėdyje, kuriame buvo pristatyta kanceliarijos pertvarkymo schema, nedalyvavau. Ji irgi buvo sukurta slapta ir neaptarta nei su valdyba, nei Seimo frakcijose. Man sunku suprasti, kam buvo reikalingas toks slaptumas, bet, ko gero, tam, kad apie pertvarką nesužinotų kanceliarijos padalinių vadovai ir nepradėtų reikšti kritikos. Todėl dalis Seimo valdybos ir paprašė, kad būtų dar kartą supažindinta su pertvarkos schema ir kad ji būtų aptarta,“ – sakė Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.
Jis teigė abejojąs ir tuo, ar teisinga, likus tik kiek daugiau nei metams iki kitų Seimo rinkimų, užsimoti iš esmės pertvarkyti Seimo kanceliariją.
„Ar už tų reformų, kurių iki šiol niekas nesugebėjo normaliai paaiškinti, slypi kokie nors politiniai tikslai, ar tai – tiesiog naujos kanceliarijos vadovės (D. Raudonienės – LRT.lt) noras kažką reformuoti, sunku atsakyti. Tačiau šiandien akivaizdžiai aišku viena – tokiai reformai nebuvo pasirengta,“ – svarstė A.Kubilius.
Kanceliarijos reformą palaikantis Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad ją reikia pradėti pirmiausia tam, kad būtų sumažintas biurokratų skaičius. Kliūva ir tai, kad šio svarbaus Seimo padalinio struktūra nekito nuo 2007 m.
Kilus nepasitenkinimui dėl pradėtos Seimo kanceliarijos pertvarkymo, trečiadienio rytą Seimo vadovė L.Graužinienė inicijavo Seimo valdybos pasitarimą, tačiau į jį be jos pačios atvyko tik Algirdas Sysas ir Jaroslavas Narkevičius. Kiti penki Seimo vadybos nariai – Gediminas Kirkilas, Vydas Gedvilas, Kęstas Komskis, Irena Degutienė ir Andrius Kubilius – prieš savaitę pasirašę protesto laišką L.Graužinienei dėl inicijuojamos kanceliarijos reformos, pasitarimą ignoravo ir iš viso nepasirodė Seime.
Po beveik dvi valandas trukusio pasitarimo L.Graužinienės kabinete A.Sysas sakė, jog buvo aptarti keturių kanceliarijos departamentų, kuriuos siūloma panaikinti, vadovų pateikti raštai, kuriuose jie nuogąstauja, kad po reformos įvykdyti pakeitimai gali sumenkinti darbo našumą. Parlamentinių tyrimų departamentas yra vienas iš tų kanceliarijos padalinių, kuriuos siūloma naikinti, o vietoj jo turėtų atsirasti tos pačios paskirties skyrius.
Paklaustas, kam reikalinga kanceliarijos reforma, jei po jos nesitikima sutaupyti pinigų, nesumažės etatų, o tik bus pakeičiami padalinių pavadinimai arba pasikeis jų statusas, A.Sysas teigė, jog vienas svarbiausių reformos tikslų – racionaliai išnaudoti turimas lėšas: „Dabartinė kanceliarijos struktūra net neleidžia darbuotojams atlyginimų padidinti. Be to, turime stiprinti kai kuriuos Seimo komitetus (jų patarėjų komandas – Red.) ir tam reikia papildomų etatų“.
Jei etatų kanceliarijoje nesumažės, tai iš kur atsiras papildomų etatų komitetams sustiprinti?
„Šiuo metu kanceliarijoje vadovų labai daug, o reikia, kad būtų dirbančiųjų daugiau. Bus organizuojami konkursai naujoms pareigoms užimti, o kas tų konkursų nelaimės, bus pasiūlytos žemesnės pareigos,“ – teigė A.Sysas.
