Jungtinės Tautos (JT) skelbia, kad organizacijai reikės rekordinės $16 mlrd. sumos norint finansuoti kitais metais numatomai humanitarinei veiklai. Beveik pusė šios sumos bus skirta padėti nukentėjusiems nuo Sirijos konflikto.
JT teigimu, lėšos suteiks paramą daugiau nei 57 mln. labiausiai pažeidžiamų žmonių visame pasaulyje. JT humanitarinės pagalbos vadovė sakė, kad paramos lygis „neturi precedento“.
Šis prašymas paskelbtas tuo pačiu metu, kai humanitarinės pagalbos agentūros įspėja, jog joms baigiasi lėšos, kurių reikia finansuoti šių metų veiklą Sirijoje. Praėjusią savaitę Pasaulinė maisto programa (WFP) jau paskelbė nutrauksianti maisto talonų programą Sirijos pabėgėliams. Tiesa, organizacija šį antradienį paskelbė toliau tęsianti paramos maistu programą kaimyninėse šalyse besiglaudžiantiems pabėgėliams po to, kai surinko trūkstamus $64 mln., kurių reikėjo programai tęsti.
„Iki gruodžio vidurio, Sirijos pabėgėlių Libane, Jordanijoje, Turkijoje, Irake ir Egipte elektroniniai maisto talonai bus papildyti vidutiniškai po $30 kiekvienam šeimos nariui, kad jie kuo greičiau galėtų juos panaudoti nusipirkti maistui iš vietinių parduotuvių“, - savo pranešime paskelbė WFP.
Iki programos sustabdymo gruodžio 1 d. ja naudojosi daugiau nei 1,7 mln. pabėgėlių Egipte, Irake, Jordanijoje, Libane ir Turkijoje. Daugiausiai paramos WFP skyrė amerikiečiai, kanadiečiai ir sirai.
Tuo tarpu JT prašo $2,8 mlrd. padėti žmonėms, kurie dėl konflikto Sirijoje neteko savo namų. Dar $4,4 mlrd. reikia padėti daugiau nei 3,25 mln. Sirijos pabėgėlių, kurie glaudžiasi kaimyninėse šalyse.
„Didėjantis paramos poreikis viršija mūsų sugebėjimą į jį reaguoti, - sakė JT humanitarinių reikalų generalinė sekretorė Valerie Amos. – Krizės Centrinėje Afrikos Respublikoje, Irake, Pietų Sudane ir Sirijoje ir toliau liks aukščiausiais mūsų humanitariniais prioritetais kitais metais.“
Amos teigimu, pagalba šių konfliktų aukoms sudaro daugiau nei 70 proc. visos prašomos finansinės paramos.
Rekordinis šių metų paramos prašymas dar kartą pabrėžia, kad tai, ko labiausiai reikia, kad būtų išspręsta vis gilėjanti pasaulio humanitarinė krizė, yra politiniai sprendimai. Didžioji pinigų dalis – iš viso apie 80 proc. – bus skiriama padėti labiausiai pažeidžiamai žmonių grupei, gyvenančiai konfliktų zonose. Beveik visi jie gyvena keturiose šalyse – Sirijoje, Irake, Pietų Sudane ir Centrinėje Afrikos Respublikoje. Ir visuose šiuose konfliktuose politinių sprendimų horizonte nematyti.
Besitęsiant daugybės aukų pareikalavusiam Sirijos karui, JT pasiuntinys, kurio pagrindinė užduotis yra rasti kelią iš šios aklavietės, dabar savo dėmesį sutelkė į žiaurumų „sustabdymą“, kuris leistų išdalinti nepaprastai reikalingą humanitarinę paramą. Tačiau daugelyje konflikto zonų derybos su kariaujančiomis pusėmis nutrūksta dar nė neprasidėję. Ir nors rėmėjai aukoja vis daugiau pinigų, jų paprasčiausiai nepakanka išpildyti kenčiančiųjų poreikius.
Tačiau pastaruosius kelis metus JT prašė vis didesnės paramos, daugiausiai – Sirijai, kuri jau vadinama didžiausiu šių laikų humanitariniu žmonijos išbandymu. Kiti metai greičiausiai bus ne ką geresni.
Kitos pagrindinės krizės, kurioms yra prašoma paramos, vyksta Afganistane, Demokratinėje Kongo Respublikoje, Mianmare, Palestinos teritorijose, Somalyje, Sudane, Ukrainoje ir Jemene.
Vis dėlto, JT teigimu, į šį prašymą neįtrauktos devynios Afrikos Sahelio regiono šalys. Pagalbos prašymas joms bus adresuotas atskirame pranešime vasario mėnesį.
JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Antonio Guterresas sakė: „Tai nėra įprasta padėtis humanitariniame pasaulyje. Šiandienos poreikiai yra precedento neturinčiame lygyje, ir be papildomos paramos paprasčiausiai nėra būdo atsakyti į tas humanitarines krizes, kurias matome.“
Ne paslaptis, kad pagalba kenčiantiesiems nebūna surenkama per naktį – humanitarinės pagalbos agentūros turi tai planuoti, bet kad tai padarytų, joms reikia lėšų. Pavyzdžiui, pabėgėliams skirtas maistas ir medicininės atsargos turi būti perkamos iš anksto, o karo lauko ligoninės turi būti kuriamos ir statomos.
