Tęsiant septynerių etapų programą, supažindinančią 24 Lietuvos gydytojus, besimokančius skubiosios medicinos specialybės, kaip organizuoti Skubios pagalbos skyriaus darbą ir valdyti pacientų srautus bendruomeninėse ligoninėse, dar 4 jaunieji rezidentai iš Lietuvos penkioms savaitėms prisijungė prie Cincinnati ligoninės skubios pagalbos skyriaus vadovo Kurt Knochel ir jo nuostabios specialistų komandos.
Du iš jų, Ieva Paliokaitė ir Andrius Černauskas, pakeliui namo dalinosi savo įspūdžiais bei dėkingumu:
Andrius Černauskas:
„Šiandien jau keliaujame su Ieva atgal į Lietuvą po įspūdingos ir labai naudingos stažuotės JAV skubios pagalbos skyriuose.
Aš esu tas vienas iš keleto skubiosios medicinos rezidentų, papildomai dirbančių didžiausiame ir labiausiai užimtame (per parą čia apsilanko apie 300 pacientų) skubios pagalbos skyriuje (SPS). Dirbu ten jau beveik 4 metai. Kasdien matau, kaip daugybė žmonių kreipiasi į mus pagalbos, mes kaip tik galime stengiamės jiems padėti, bet visai neretai stringame savo sistemose ir užburtuose ratuose negalėdami padėti... Dėl susidariusios situacijos ir daugybės daugybės darbo net parašiau knygą apie skubios pagalbos skyrius ir skubios medicinos kasdienybę šiuo metu, daugybė knygos eilučių yra iš pastarojo skyriaus (knyga vadinasi „Pragaro ambulatorija“). Savo kailiu jutau tą slogią atmosferą ir žinau, kad reikia kuo greičiau stengtis tai pakeisti, juk tai vyksta didžiausiame SPS, tai liečia itin daug pacientų, todėl ši stažuotė buvo itin laukiama, turėjau daug vilčių ir tikslų, ir didelę dalį jų įvykdžiau, išpildžiau, jūsų dėka!
Besimokant skubiosios medicinos rezidentūroje literatūros ir idėjų kaip viskas turėtų atrodyti ir veikti lyg ir netrūko. Tačiau, jei esamomis sąlygomis buvo sunku įsivaizduoti kaip tai gali veikti ir kaip viską sukoordinuoti, labiausiai trūko palaikymo ir supratimo iš aplinkinių ir vyresnybės kur link skubioji medicina turėtų vystytis, tad šis projektas, jei ir nepakeis pastarojo elemento, tai bent užtvirtino pirmąjį. Įvykdžius pirmąją pusę, manau, lengviau bus pasiekti antrąją.
Smagu pamatyti, kaip sustyguotai funkcionuoja amerikietiškasis skubios pagalbos skyrius, įsijausti į kitokią darbo kultūrą. Projekto metu turėjome galimybę pabūti ne viename ir tik rožėmis nuklotame skubios pagalbos skyriuje, įsitikinti, kad nevienodo lygio ir užimtumo skyriuose darbas vis tiek vyksta sklandžiai. Gera kalbėtis su žmonėmis, mylinčiais savo darbą, tiesiog užsivedusiais juo, besidalinančių nuostabiomis įžvalgomis apie jį, puikiai bendraujančių su pacientu ir viso to neslepiančiais. Atrodo visi, nuo valytojos ar techniko iki vedėjo, žino ir jaučia savo vaidmenį ir jame yra profesionaliausi.
Labai dėkoju Kazickų šeimos fondui už finansinę paramą šiam projektui, jis gyvybiškai svarbus keliant Lietuvos skubiosios medicinos ir visos medicinos lygį. Taip pat ypatingai dėkoju gydytojui H. Loyd, kuris rūpinosi mumis visos stažuotės metu, nuo ryto iki vakaro, dėliojo mūsų grafikus kasdien, su žmona ir vaikais atsižvelgė į mūsų papildomus norus ir pageidavimus, rūpinosi, kad laiku ir vietoje susitiktume su pačiais entuziastingiausiais specialistais, kurie įkvėpė mums žinių ir pasitikėjimo, kad skubioji medicina gali puikiai veikti, šiek tiek ir paprotino, kad viskas įvyks ne taip skubiai, kaip norėjo jie ir kaip norime mes.“
Ieva Paliokaitė:
„Pirma ir svarbiausia man - padėkoti Jums ir Jūsų kolegoms už šią galimybę man ir visiems mūsų specialybės rezidentams. Galimybę jauniausiai skubiosios medicinos (SM) rezidentūros programai pasaulyje gyvai susitikti su seniausia ir labiausiai patyrusia SM bendruomene. Galimybę kartu kurti SM istoriją Lietuvoje.
Antra mintis - papasakoti apie savo projektą, dėl kurio čia atvykau, ir patirtį JAV. Gal pradėsiu nuo to, kad mano projektas susijęs su išplėstinės praktikos slaugos programa, kuri neseniai pradėta mūsų universitete. Tai magistro studijų programa (2 metai). Yra trys kryptys: pirminės sveikatos priežiūros, anestezijos ir skubios pagalbos. Ir būtent pastarosios krypties slaugytojos yra mano atsakomybė ir dominanti sritis, kadangi aš dirbu kaip dėstytoja Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikoje ir mokau šios programos studentus.
Neslėpsiu, tai nauja patirtis ir didelė atsakomybė man, kaip naujam žmogui pedagoginiame pasaulyje. Be to, slauga man irgi nauja sritis ir reikia mokytis ją „prisijaukinti“. Taipogi programa labai jauna, iki galo nesusiformavusi, neturinti tradicijų - tai man primena mūsų rezidentūros programą ir mūsų patirtis būnant pirmaisiais kiekviename žingsnyje. Visa tai sudėjus ir galiu atsakyti į klausimą, koks yra mano projektas. Mano tikslai buvo pamatyti ir suprasti išplėstinės praktikos slaugytojų (nurse practitioner) vaidmenį ir vietą Skubios pagalbos skyriuose JAV, susipažinti su jų mokymo programa, mokymo metodais.
Manau, kad šiuos tikslus pavyko įgyvendinti. Teko susipažinti, budėti kartu su puikiomis slaugytojomis, kurios ne tik papasakojo apie savo mokymosi programas, bet nuolat žavėjo savo kompetencija ir įgūdžiais darbo metu. Susipažinau su dviejų studijų programų dėstytojomis UC College of Nursing, kurios sudarė galimybę dalyvauti keliuose užsiėmimuose, taipogi pateikė daug patarimų ir įžvalgų, kaip galima patobulinti mano programą. Tai tikrai padės man toliau vystyti ir tobulinti slaugytojų paruošimą bei padėti jas įjungti į skubios pagalbos skyriaus bendruomenę.
Kalbant apie visą programą, tikrai nuostabi patirtis. Mūsų vadovai ir mokytojai dr. Herbert Loyd ir dr. Kurt Knochel tikrai apie viską pagalvoja ir suplanuoja, rūpinasi, kad gautume ir žinių, ir praktikos, ir poilsio. Jautiesi kaip vaikas, kuriuo taip nuoširdžiai rūpinasi tėvai. Jų pamokos ir patirtis leidžia viską pamatyti kitu žvilgsniu, nei galėtum paskaityti bet kurioje knygoje. Taipogi negaliu nepaminėti dr. Stewart Wright, kurio dėka turime sutartį su University of Cincinnati, kuri leidžia dalį programos laiko praleisti su legendine SM akademine bendruomene, pamatyti darbą universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriuje.“
Nuotraukose – rezidentų Ievos Paliokaitės ir Andriaus Černausko vizito Jungtinėse Valstijose akimirkos.
Kazickų šeimos fondo informacija
