Šį ketvirtadienį sukanka 100 dienų, kai Joe Bidenas užima JAV prezidento postą. Ekspertų teigimu, demokratas per pirmą valdymo šimtadienį kėlė mažiau chaoso ir priėmė logiškesnius sprendimus nei jo pirmtakas Donaldas Trumpas. Tačiau, nepaisant sėkmingo vakcinavimo ir kovos su koronaviruso pandemija, J. Bidenui sunku įgyti visuomenės pasitikėjimą – jo prezidentiniai reitingai vieni mažiausių šalies istorijoje.
100 dienų valdymo riba JAV prezidentų istorijoje aktyviau analizuoti pradėta dar Franklino Delano Roosevelto prezidentavimo laikais, kai kadencijos pradžioje 1933 metais jam teko greitai reaguoti į Didžiosios depresijos ekonominį sunkmetį ir priimti politinius sprendimus.
Tuomet Rooseveltas per trumpą laikotarpį priėmė 76 įstatymus, kuriais šalies Vyriausybė galėtų kontroliuoti akcijų biržą, nustatė minimalų atlyginimą šalyje ir JAV bankams paskelbė „atostogas“.
„Prezidentai jaučiasi įpareigoti rinkti populiarumo taškus per pirmas šimtą valdymo dienų, kad parodytų nebijantys imtis sprendimų, pristatytų savo politikos gaires ir kokie bus lyderiai“, – „USA Today“ teigė Kalifornijos-Berkeley universiteto politikos mokslų profesorė Terri Bimes.
Demokratui Bidenui pavyko įgyvendinti nemažai tikslų, išsikeltų dar per rinkimų kampaniją, ypač kalbant apie COVID-19 pandemijos valdymą ir JAV vakcinavimo procesus, tačiau yra ir nemažai iššūkių, tokių kaip migrantų klausimas prie šalies pietinių sienų, – jo prezidentavimo pradžioje politikos veteranui spręsti sklandžiai nesisekė.
Per pirmas šimtą valdymo dienų Bideno administracijoje buvo bandoma nubrėžti labai aiškią takoskyrą nuo Trumpo politikos, tiek kalbant apie šalies vidų, tiek apie užsienio reikalus.
Sėkminga kova su pandemija
Bidenas tikrai gali pasigirti sėkmingai suvaldyta koronaviruso pandemija.
Jam pavyko suburti koronaviruso ekspertų grupę, kuri tris kartus per savaitę teikia savo įžvalgas ir rekomendacijas dėl COVID-19 valdymo.
Demokratui taip pat pavyko pasirašyti 1,9 trilijono dolerių paramos paketą, kuriam pritarė ir dažnai priešiškos stovyklos – Respublikonų partijos atstovai. Tai laikoma kone didžiausiu J. Bideno laimėjimu kadencijos pradžioje.
Kitas svarbus pandemijos valdymo dėmuo buvo ekonomikos gaivinimo planas. Tai, kad jis buvo priimtas, ir tai, kad jis rekordinis, yra tam tikra politinė pergalė, kuri buvo reikalinga JAV ekonominei sistemai, kad pajustų signalą iš šalies prezidento.
Dar vienu teigiamu signalu galima laikyti paskelbtą šalies vakcinavimo planą. Iki antradienio JAV pirmąja COVID-19 vakcinos doze paskiepyta 40 procentų valstybės gyventojų, o abi dozes gavusiųjų procentas siekia 27 procentus. Misiją paskiepyti 100 milijonų šalies gyventojų pavyko įgyvendinti gerokai anksčiau, negu Bidenas tikėjosi. Iš dalies ir todėl, kad Trumpo administracijos politika kiek įmanoma sparčiau gaminti vakcinas davė rezultatų.
46-asis JAV prezidentas sulaukė daug gerų vertinimų dėl pandemijos valdymo, bet vis dar keliama klausimų dėl vakcinų skirstymo nelygybės ir jų skyrimo tam tikroms visuomenės grupėms.
Bidenas nieko nedelsdamas šalį sugrąžino ir į Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), kurią prezidentaudamas kritikavo Trumpas. Tiesa, demokratas užsiminė, kad ateityje „sieks stiprinti ir reformuoti organizaciją“, kad ši geriau pasiruoštų kitoms galimoms sveikatos krizėms pasaulyje.
Imigrantų klausimai liko neišjudinti
Nemažai klausimų kelia demokrato Bideno vykdoma imigracijos politika ir gebėjimas spręsti kritines situacijas šalia JAV sienų, tačiau kai kurių laimėjimų šioje srityje per šimtą pirmų valdymo dienų pavyko pasiekti.
Dar per rinkimų kampaniją Bidenas kalbėjo apie įstatymo projektą, pagal kurį į JAV nelegaliai būdami vaikai atvykę ir šioje šalyje užaugę asmenys turėtų lengvesnę prieigą gauti JAV pilietybę.
Šis įstatymas vasarį pasiekė ir JAV Kongresą, tačiau neatrodo, kad jo įgyvendinimas bus lengva misija. Jam aktyviai priešinasi respublikonai.
Demokratui taip pat nepavyko sustabdyti JAV ir Meksikos pasienyje vykdomų nelegalių migrantų šeimų narių atskyrimo.
Padėtį apsunkina tai, kad nelegalius migrantus iš Meksikos tėvai dažnai patys siunčia į nežinią Jungtinėse Valstijose.
Vis dėlto Bidenui pavyko pasirašyti vykdomąjį įsaką, pagal kurį buvo sukurtas mechanizmas, kad pareigūnai galėtų identifikuoti nuo šeimos atitrūkusius vaikus ir sugrąžinti juos tėvams.
Demokratas taip pat atšaukė pirmtako Trumpo įsaką, kuriuo buvo įvestas draudimas į JAV atvykti asmenims iš kelių musulmoniškojo pasaulio valstybių.
Bidenas anksčiau buvo pažadėjęs, kad ruošiasi nutraukti finansavimą dar Trumpo prezidentavimo laikais „išaukštintai sienai“ pasienyje su Meksika.
Tačiau situacija komplikavosi dėl demokratų ir respublikonų kaktomušos dėl sienos svarbos. Šalies saugumo sekretorius Alejandro Mayorkas taip pat teigė, kad sienos statymo darbai „vėl gali tęstis, kad būtų užpildytos statybinės spragos, kurios nebuvo paliestos nuo Bideno atėjimo į valdžią sausio mėnesį“, skelbia NPR.
Tai dar vienas pavyzdys, kodėl Bideno vykdoma politika imigracijos tema kelia nemažai abejonių ir klausimų.
Arkurti buvusią politiką
JAV valdant Trumpui buvo kalbama, kad pasitikėjimas šia valstybe tarp ilgamečių sąjungininkų pradėjo trūkinėti. Į prezidento postą atėjęs demokratas Bidenas iškart iškėlė savo požiūrį, kad JAV žengs koja kojon su tarptautiniais partneriais, kalbant apie globalias saugumo ir politikos problemas.
„Amerika sugrįžo“, – sakė 46-asis JAV prezidentas, vasarį kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje.
Šiuos žodžius pozityviai sutiko JAV partneriai užsienyje, tačiau Vokietija ir Prancūzija į tai pažiūrėjo gana atsargiai ir teigė, kad santykiuose su JAV „toliau išlaikys distanciją“, nes amerikiečiais ne visada galima pasitikėti, o interesai tarp pusių dažnai nesutampa.
Santykiai su Rusija ir Kinija išlieka įtempti, o praėjusį mėnesį vienoje laidoje Bideno išsakyti žodžiai, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną laiko žudiku, sulaukė aršios Kremliaus reakcijos. Po Bideno žodžių Rusija paskelbė iš Vašingtono pasitarti kviečianti savo ambasadorių ir perspėjo JAV, kad valstybių santykiai atsidūrė prie žlugimo ribos. Vis dėlto pastaruoju metu sklinda kalbos, kad Bidenas ir Putinas gali susėsti prie bendro stalo ir pasikalbėti.
Per pirmas šimtą JAV valdymo dienų Bidenas prabilo ir apie Kinijos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus Sindziango provincijoje, kurioje engiamos uigūrų ir kitų etninių mažumų grupės.
Dar šį savaitgalį JAV prezidentas užsitraukė ir Turkijos lyderio nemalonę, oficialiai pripažindamas armėnų genocido faktą.
„JAV prezidentas išsakė pareiškimų, kurie neturi pagrindo ir yra nesąžiningi“, – į pranešimą piktai reagavo Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Neatmetama, kad Bidenas toliau sieks organizuoti dar anksčiau planuotą demokratinių šalių suvažiavimą, kuriame demokratinės šalys dalytųsi mintimis apie korupcijos, autoritarizmo ir žmogaus teisių pažeidimų pažabojimą.
Bidenas taip pat pažadėjo iš Afganistano išvesti šalies karius, o vėliau toks pat pažadas nuskambėjo iš NATO sąjungininkių. JAV į Afganistaną įžengė po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, kad sutriuškintų ekstremistų tinklą „al-Qaeda“ ir išvytų Talibaną. Į Afganistano saugumo pajėgų kūrimą buvo investuotos milijardinės sumos. Tikimasi, kad JAV kariai Afganistaną paliks iki šių metų rugsėjo 11-osios.
Yra panašumų su Trumpu
Kaqi kuriais aspektais 46-ojo JAV prezidento Bideno pirmas šimtą dienų galima palyginti su respublikonų atstovo Trumpo kadencijos pradžia.
Štai Bideno komandos administracijos formavimas ateityje gali būti rimta problema. Bidenas čia nėra ypač sėkmingas arba jo rezultatai šioje srityje yra gana panašūs į Trumpo. Nemažos dalies aukščiausio rango Valstybės departamento pareigūnų ir kitų institucijų atstovų kandidatūros vis dar nėra patvirtintos JAV Senate. Tai ilgalaikėje perspektyvoje gali tapti problema, nes jam gali pritrūkti paramos institucijose.
Pirmieji Bideno pasirašyti dekretai, vykdomosios valdžios įsakai, kuriais jis nutraukė Trumpo politiką, pavyzdžiui, sugrąžino JAV į Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, noras įsitraukti į kitus daugiašalius formatus, buvo savotiškas veiksmų protrūkis, kurį darė ir Trumpas kadencijos pradžioje.
Daugelį ekspertų nustebino ir tai, kad esti nemažai politikos tęstinumo. Kaip aiškų pavyzdį galima įvardyti muitus Kinijai, sankcijas Iranui, santykius su Rusija. Kai kurios Trumpo iškeltos idėjos nebūtinai prieštarauja Bideno politikos supratimui.
„Washington Post“ / „ABC News“ atliktoje apklausoje paaiškėjo, kad dabartinio JAV vadovo valdymu per pirmas šimtą kadencijos dienų yra patenkinti viso labo 52 procentai šalies gyventojų. Šis rezultatas yra vienas žemiausių istorijoje, neskaitant Trumpo (42 proc.) ir Geraldo Fordo (48 proc.).
Nedidelis Bideno populiarumas šalyje rodo didelę JAV poliarizaciją ir sisteminį požiūrį. Verta pridėti ir prieštaringai vertinamus Trumpo pareiškimus rinkimų kontekste, kad šie buvo suklastoti, po to labai ilgas rezultatų nepripažinimas, buvusio JAV vadovo nedalyvavimas inauguracijoje ir visi tie pareiškimai greičiausiai prisideda prie priešiškumo užtvirtinimo.
Ateityje grėsmę Bidenui gali kelti rimta priešprieša su savos partijos atstovais. Jis yra centristinių pažiūrų politikas. Tikėtina, kad ateityje matysime vis daugiau kritikos ir iš progresyviojo, kairiojo flango demokratų.
