Skausmas krūtinės srityje, staigi trauma ar gausus kraujavimas yra aiškūs ženklai, kad nedelsiant būtina medikų pagalba. Tačiau kai kurie simptomai nėra tokie akivaizdūs. Troškulys, knarkimas ar raumenų maudimas gali atrodyti niekuo dėti dalykai, tačiau kai kuriais atvejais jie byloja apie tai, kad laikas apsilankyti pas gydytoją. Ekspertai pataria, kaip atpažinti (galimai) pavojingus simptomus, kuriuos būtinai turi įvertinti gydytojas.
Krenta svoris, nors nieko nedarote. Jei be pastangų krentantis svoris skamba per gerai, kad būtų tiesa, gali būti, kad taip ir yra. „Kūno svorį lemia suvartojamų kalorijų kiekis, fizinio aktyvumo lygis, bendra sveikatos būklė, amžius, tam tikri medikamentai, ekonominiai ir socialiniai faktoriai, – sako svorio metimo programos N.E.W. Program, Inc. medicinos direktorė dr. Tracy Ann Siegfried iš Kalifornijos. – Jei svoris jums krenta dėl šių faktorių, tuomet tikėtina, kad už tai nėra atsakinga jokia liga.“
Laikas pas gydytoją, jei... per 6-12 mėnesių be jokių pastangų netekote 5 % savo kūno masės, ypač jei esate vyresnio amžiaus. Svorio mažėjimą gali lemti tokios ligos kaip vėžys, depresija, demencija, Parkinsono liga, diabetas, padidėjęs skydliaukės aktyvumas ir kai kurie kiti sutrikimai.
Skauda pilvą. Šios srities skausmai gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių, įskaitant diarėją, sustojusį virškinimą, refliuksą, opą, infarktą, sužeidimą, vidurių užkietėjimą, virškinamojo trakto infekcijas, raumenų skausmą po sunkios treniruotės, dujų kaupimąsi ir kitas problemas, sako Siegfried. „Tokiais atvejais pas gydytoją skubėti neverta, nebent skausmas jums kelia labai didelį nerimą“, – sako ji.
Laikas pas gydytoją, jei... skausmas tęsiasi ilgiau nei tris dienas arba yra traumos pasekmė. Skubi medicininė pagalba būtina ir tuo atveju, jei pilvo skausmus lydi skausmas krūtinės srityje, jei jus pykina ar vemiate, jei pilvas yra ypatingai kietas ar išsipūtęs arba pastebite geltos požymių.
Sunku kvėpuoti. Oro trūkumą sukelti gali intensyvi fizinė veikla, nerimas, astma ir kitos kvėpavimą apsunkinančios situacijos, tokios, kaip didelis ir staigus temperatūros pokytis, antsvoris ar didelis aukštis.
Laikas pas gydytoją, jei... jums ne tik sunku kvėpuoti, tačiau skauda krūtinę, sutino pėdos arba kulkšnys, sunku kvėpuoti gulint ant nugaros arba kvėpuoti tampa vis sunkiau, t.y. jūsų būklė blogėja.
Skauda galvą. Streso išprovokuotas vidurdienio galvos skausmas, kurį patiriate po susirinkimo su viršininku, nėra pagrindas nerimauti. „Esant daugumai galvos skausmų atvejų, į medikus nereikia kreiptis“, – nuramina Siegfried. Tai tinka ir tiems atvejams, kai jums jau yra diagnozuoti chroniški galvos skausmai ar migrena ir paskirtas gydymas, bei esant galvos skausmui dėl menstruacijų, neišsimiegojimo, alkio, netaisyklingos laikysenos, gerybinio pozicinio galvos svaigimo, sinusų infekcijos, sekso, tam tikrų maisto produktų ar alkoholio.
Laikas pas gydytoją, jei... jums pasireiškė staigus, naujas, smarkus galvos skausmas; galvos skausmas, kurį lydi neurologiniai simptomai (silpnumas, svaigulys, galvos sukimasis, staigus pusiausvyros praradimas ar nugriuvimas, kurios nors galūnės nutirpimas ar odos dilgčiojimas); galvos skausmas, kurį lydi karštinė, oro trūkumas, sustingęs kaklas arba bėrimas, smarkus pykinimas ir vėmimas; galvos skausmas, nuo kurio nubundate naktį, arba pasireiškiantis po galvos traumos. Sunerimti reikėtų ir dėl daugiau nei 3 galvos skausmų per savaitę ar skausmo, kurį sunkiai įveikia nereceptiniai vaistai, sako Siegfried.
Karščiuojate. Karščiavimas paprastai vyksta tuomet, kai jūsų organizmas kovoja su infekcija (pvz., gripu) arba ligos ar traumos sukelta infekcija. Bazinę kūno temperatūrą kelia ne tik vadinamieji pirogenai (virusai, bakterijos, grybeliai, toksinai), bet ir nudegimas saulėje, saulės arba šilumos smūgis, tam tikri vaistai.
Laikas pas gydytoją, jei... jūsų temperatūra yra 103° F arba aukštesnė, arba karščiavimas tęsiasi ilgiau nei tris dienas, sako Siegfried. Pagalbos į medikus kreipkitės ir tada, jei karščiavimą lydi haliucinacijos, sumišimas, apatija ar irzlumas, konvulsijos, dehidratacija, smarkūs galvos skausmai, bėrimas, kaklo sustingimas ar kaklo skausmas lenkiant galvą į priekį.
Knarkiate. Neretai žmogus pats nė nežino, kad jis knarkia, kol jam to kažkas nepasako. Tai ypatingai problematiška, jei dienomis jaučiatės pavargęs dėl miego trūkumo. „Jei jūsų knarkiate retkarčiais ir tolygiai, gerai išsimiegate, o dieną nesate mieguistas, tikėtina, kad viskas yra gerai“, – sako Kalifornijoje esančios St. Joseph ligoninės Miego sutrikimų centro medicinos direktorius dr. Peteris Fotinakes.
Laikas pas gydytoją, jei... knarkiate kasnakt, o jūsų knarkimą pertraukia dusimas ir šnarpštimas, sako Fotinakes. Šie simptomai kartu su mieguistumu dieną gali būti miego apnėjos, kuri sukelia aukštą kraujospūdį ir širdies problemas, požymis.
Pastebėjote patamsėjusias išmatas. Kepenų reguliuojama tulžis padeda virškinti maistą ir yra atsakinga už rudą išmatų spalvą, kuri varijuoja nuo šviesiai geltonos iki beveik juodos. Spalvos pokyčiai ne visada yra pagrindas sunerimti. Pavyzdžiui, valgant spanguolių, burokėlių ir kitų raudonų daržovių spalva rausvėja, o geležies tabletės arba bismuto turintys vaistai (pvz., Pepto-Bismol) taip pat gali patamsinti išmatas. „Tačiau tai yra trumpalaikiai reiškiniai, susiję su jūsų mitybos pokyčiais“, – sako Orange Coast Memorial medicinos centro Vėžio instituto onkologas dr. Jackas Jacoubas.
Laikas pas gydytoją, jei... Pastebite raudonas ar kaštoninės spalvos išmatas, nesusijusias su jūsų mityba, ypač jei patiriate kitus simptomus, tokius kaip pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, svorio netekimas. „Juodos išmatos gali rodyti kraujavimą iš virškinamojo trakto pradžios, dažniausiai skrandžio, o tai gali būti vėžio, opos ar kito negalavimo simptomas.“
Keista dėmelė. Daug dėmelių, taškelių, nelygumų ar įvairių spalvų strazdanų (pvz., ryškiai raudonos hemangiomos – gerybiniai kraujagyslių dariniai) nekelia jokios grėsmės, nors vizualiai ir gali būti nepatrauklūs, sako Laser Skin Center Dermatology Associates dermatologas dr. Hong Nguyen. „Minkštos, odos spalvos išaugos ant kaklo taip pat yra gerybiniai dariniai, nesukeliantys jokių simptomų, tačiau gali būti sudirginti nuo į juos besitrinančių drabužių ar papuošalų, tad juos taip pat kartais verta pašalinti.“
Laikas pas gydytoją, jei... pastebėjote naują ar nelygių kraštų rudą dėmę. „Nors dauguma naujai atsiradusių dėmelių yra strazdanos, rudi nelygūs apgamai turėtų būti apžiūrimi gydytojo“, – sako Nguyen. Su savo dermatologu pasikonsultuokite, jei apgamai turi melanomos ženklų: asimetriją, dantytus kraštus, keletą spalvų, yra 6 mm ar didesni, ėmė keisti formą, spalvą, dydį, tampa skausmingais ar ima niežtėti. Nguyen pataria į gydytoją kreiptis ir tada, kai pastebite blizgų rausvą darinį ar rausvas šerpetojančias dėmes.
Neišeina numalšinti troškulio. Jei karštą vasaros dieną jus kamuoja troškulys, jūs atsigeriate, o po to labai daug nesišlapinate, vadinasi, jūs patyrėte dehidrataciją, o jūsų troškulys bus numalšintas, sako Orange Coast Memorial medicinos centro vidaus ligų gydytoja dr. Kristine Arthur. „Troškulys gali būti kai kurių vaistų (reguliuojančių kraujospūdį, diuretikų, kai kurių psichotropinių medikamentų) šalutinis poveikis“, – sako ji.
Laikas pas gydytoją, jei... jus ne tik kamuoja troškulys, bet ir tinsta kojos ir sparčiai auga svoris – tai gali būti širdies ar inkstų problemų ženklai. „Tai taip pat gali byloti apie cukrinį diabetą“, – sako Arthur. Normaliomis sąlygomis, ištroškusio žmogaus organizmas skysčius pasisavina, o kai kraujyje padidėja cukraus kiekis, tai nevyksta ir žmogus dažnai šlapinasi. Jei be troškulio jus dar kamuoja pykinimas, svaigulys, besiliejantis vaizdas ir nuovargis, būtina kreiptis į gydytoją.
Graužia rėmuo. Kartais tai gali nutikti visiems – ypač pavalgius meksikietiškų patiekalų arba padauginus alkoholio. Tačiau jei šis deginantis jausmas krūtinės srityje jus kamuoti ima dažniau, tai gali reikšti blogesnius dalykus, sako Los Andželo Good Samarithan ligoninės kardiologas dr. Guy Mayeda. „Vertinkite pagal tai, kas yra jūsų atskaitos taškas. Jei anksčiau rėmuo jus kamavo kartą per mėnesį, o pastaruoju metu – kone kasdien, vertėtų sunerimti“, – sako jis.
Laikas pas gydytoją, jei... simptomus patiriate fizinio aktyvumo metu ar eidami, nes tai yra klasikiniai krūtinės anginos ar širdies ligos simptomai, sako Mayeda. „Rėmuo pavaikščiojus ir išgėrus rūgštingumą mažinančių vaistų privalo praeiti. Jei vaikščiojant jums blogėja, greičiausiai tai ne rėmuo“, – sako gydytojas.
Skauda raumenis. Kartais tai tėra jų patirtos apkrovos pasekmė. „Raumenų maudimas yra normalus atsakas į sportą ar mankštą, kai jis atsiranda 4-6 valandas po fizinio aktyvumo“, - sako Mayeda. Nemalonus pojūtis stipriausias paprastai būna 48 valandos po fizinio aktyvumo. „Raumenų maudimą gali sukelti ir statinai (mažinantys cholesterolį), tačiau taip būna labai retai, nebent jie yra vartojami su kitais vaistais, vadinamais fibratais (nuo aterosklerozės)“, – sako Mayeda.
Laikas pas gydytoją, jei... jums maudžia visą kūną, skausmas laikui bėgant stiprėja, o jūs silpstate, ilgainiui ima tamsėti šlapimas. Tai gali byloti apie rabdiomiolizę – rimtą sindromą, atsirandantį dėl raumenų ląstelių irimo išskiriamo nuodingo mioglobino, galinčio pažeisti inkstus ir kitus organus, jei nebus imamasi gydymo.
Rečiau tuštinatės. Visiems yra žinomas vidurių užkietėjimo jausmas. Dažnai jis yra visiškai nepavojingas, atsirandantis dėl tam tikrų vaistų (narkotinių medžiagų), nepakankamo vandens ir (ar) skaidulų vartojimo, pieno produktų, keliavimo, dirgliosios žarnos sindromo, neurologinių sutrikimų (Parkinsono ligos), suaktyvėjusios skydliaukės veiklos, streso.
Laikas pas gydytoją, jei... viduriai užkietėję daugiau nei dvi savaites, tuštinantis būna kraujo ar labai skauda pilvą, netenkate svorio, nors nesilaikote dietos, arba išmatos tampa „plonos it pieštukas“, sako St. Joseph ligoninės gastroenterologas Jamesas J. Lee.
