Nuo kažkada populiaraus knygų leidėjo (Martinas Schulzas) iki lenko, savo „Twitter“ paskyroje besidalijančio Šekspyro eilutėmis (Donaldas Tuskas) – nedidelė, galinga ir labai eklektiška europiečių grupelė turės lemiamą įtaką pakartotinėse Britanijos derybose dėl santykių su Europos Sąjunga.
Davidas Cameronas
Savo ankstyvoje kalboje, pasakytoje jam tapus Konservatorių lyderiu, Davidas Cameronas savo partijai pareiškė, jog atėjo metas liautis „trankius Europai į duris“. Dabar, praėjus beveik dešimtmečiui, jis pats daro lygiai tą patį. Britanijos ministras pirmininkas pažadėjo iš naujo derėtis dėl šalies vietos Europos Sąjungoje ir iki 2017 m. surengti referendumą, kuriame žmonės išreikš savo nuomonę dėl narystės ES. Galime lažintis, kad jis gailisi įklimpęs į tokių, regis, neįvykdomų pažadų liūną. Dabar jis turi ne tik susitarti dėl naujo veiksmų plano su kitais ES lyderiais, bet ir parduoti jį britams iki pirmojo referendumo dėl Britanijos narystės ES nuo 1975 m. Nors jis ir sakė neatsistatydinsiąs, jeigu Jungtinė Karalystė balsuos už išstojimą iš ES, visi žino, kad Cameronas smarkiai rizikuoja savo darbo vieta ir politiniu palikimu.
Kai Cameronas išrūko į kelionę derėtis dėl savo šalies narystės ES, jis greičiausiai nė nenumanė, kokią įtaką Vokietijai ir Beniliukso šalims turi socialdemokratas ir buvęs knygų leidėjas Martinas Schulzas. Dabartinis Europos Parlamento prezidentas, 22 metus išdirbęs europarlamentaru, turės lemiamą vaidmenį derantis dėl naujo susitarimo ir prastumiant įstatymų pataisas, kurioms dar turės pritarti europarlamentarai.
Angela Merkel
Kai Cameronas pradėjo savo europietiškąją odisėją, jis buvo įsitikinęs, kad tvirtoji Vokietijos kanclerė Angela Merkel sugebės parduoti jo pakartotinių derybų planą kitoms ES šalims-narėms. Vis dėlto, nors Merkel jam tada atkirto, kad palaikymą jis privalo užsitikrinti pats, ji ir toliau išlieka labai reikšminga figūra derybose. Cameronui pasisekė, kad Vokietija palaiko jo siekį padidinti konkurencingumą tarp valstybių ir nebe taip šaltai žiūri į jo reikalavimą apriboti pašalpas emigrantams iš kitų ES šalių - neabejojame, kad prie to prisidėjo migrantų krizė. Vis tik reikia nepamiršti, kad kritikos sūkuryje atsidūrusi pati Merkel, vis dar ieškanti tinkamo atsako į Europą pagavusią migracijos krizę, puikiai suvokia, kokią žalą Europos geopolitiniam klimatui gali padaryti Britanijos išstojimas iš Bendrijos. „Europai reikia Didžiosios Britanijos, o Didžiajai Britanijai reikia Europos“, - yra sakiusi ji.
Donaldas Tuskas
Donaldas Tuskas, buvęs Lenkijos premjeras, dabar pirmininkaujantis ES lyderių susitikimams, yra pagrindinis žaidėjas užtikrinant susitarimą. Puikiai suprasdamas riziką ir aukštą nesėkmės kainą, Tuskas įjungė aukščiausią diplomatijos pavarą ir per dvi dienas aplankė penkias Europos sostines. Tuskas, pirmas asmuo iš buvusios komunistinės respublikos, užėmęs aukščiausias ES pareigas, įspėja, kad Britanijos išstojimo iš Bendrijos rizika yra reali: „Veikite atsargiai - to, kas bus sulaužyta, nebebus įmanoma pataisyti“, sakė jis Europos Komisijos pirmininkui Jeanui-Claude‘ui Junckeriui.
Bohuslavas Sobotka
Lenkija, Vengrija, Slovakija ir Čekijos Respublika aršiausiai pasisako prieš Britanijos planus sumažinti išmokas emigrantams iš ES. Čekijos ministras pirmininkas socialdemokratas Bohuslavas Sobotka tapo šios grupės balsu, pralenkęs kiek karingesnes figūras, tokias kaip vengras Viktoras Orbánas ar slovakas Robertas Fico. Sobotka yra ne toks didelis euroskeptikas kaip kai kurie jo kolegos ir aktyviai priešinasi JK planams panaikinti išmokas vaikams, gyvenantiems už JK ribų.
François Hollande‘as
Prancūzijos prezidentas François Hollande‘as vadovauja kitai stovyklai, kuri priešinasi JK planui – toms eurozonos šalims, kurios prieštarauja veto teisės suteikimu JK dėl gilesnės integracijos į bendros valiutos zoną. Prancūzai mano, kad Britanija bando užsitikrinti saugiklius, kuriuos ES lyderiai atmetė per ankstesnį viršūnių susitikimą. Primename, kad 2011-aisiais Davidas Cameronas pasinaudojo veto teise, kad užblokuotų ES kovos su eurozonos krize planą, nors jam pritarė visi kiti lyderiai.
Martinas Schulzas
Kai Cameronas išrūko į kelionę derėtis dėl savo šalies narystės ES, jis greičiausiai nė nenumanė, kokią įtaką Vokietijai ir Beniliukso šalims turi socialdemokratas ir buvęs knygų leidėjas Martinas Schulzas. Dabartinis Europos Parlamento prezidentas, 22 metus išdirbęs europarlamentaru, turės lemiamą vaidmenį derantis dėl naujo susitarimo ir prastumiant įstatymų pataisas, kurioms dar turės pritarti europarlamentarai. Schulzas, jau kurį laiką siekiantis didesnio Parlamento vaidmens ES politikoje, pažadėjo, kad europarlamentarai skubiai svarstys Britanijos pasiūlymą, tačiau pridėjo negalintis garantuoti jokių rezultatų. „Tai demokratijoje neįmanoma“, - sakė jis.
