Režisavo: Sergio G. Sánchez. Vaidina: George MacKay, Anya Taylor-Joy, Charlie Heatona, Mia Goth, Kyle Soller
Scenarijų autorius ir režisierius Sergio G. Sánchezas, parašęs scenarijų vienam įsimintiniausių siaubo projektų „The Orphanage“ ir puikiai katastrofų dramai „The Impossible“, neatsilieka nuo neeilinio ankstesnių savo projektų kokybinio tono ir pristato savo naujausią režisūrinį darbą. Čia pasakojama istorija apie motiną ir keturis jos vaikus, kurie, bėgdami nuo smurtaujančio vyro ir tėvo, iš Anglijos persikelia į mamos vaikystės namus Amerikoje. Tolimos kelionės išvarginta motina miršta nuo neaiškios ligos, prieš mirtį dar spėjusi prisaikdinti vyriausią sūnų Džeką (George‘as MacKay‘us) nuslėpti jos mirties faktą nuo valdžios atstovų iki kol jam sukaks 21-eri, kad vieni likę vaikai nebūtų grąžinti smurtaujančiam tėvui.
Apie keturių vaikų gyvenimą be suaugusiųjų atokiame name nuošalioje vietovėje nežino niekas, išskyrus pora metų už Džeką jaunesnę kaimynę Elę (Anya Taylor-Joy). Viskas atrodo ramu ir vaikai ima tikėti, kad jų nelaimės pagaliau baigėsi. Būtent šiuo momentu filmo veiksmas netikėtai peršoka trim mėnesiais į priekį. Namas pasikeitęs: antras jo aukštas užmūrytas, gausūs veidrodžiai uždangstyti arba visiškai išnešti. Vaikai, paklaikę nuo vienatvės, tvirtina, kad name apsigyveno piktoji dvasia. Pamažu, kadras po kadro, filmo kūrėjai atskleidžia pastarųjų trijų mėnesių istoriją.
Dar vienas filmas apie šeimą, apsigyvenančią sename apsėstame name... Jūs gal juokaujate? Galime lažintis, jog siaubo filmų entuziastai net nusispjovė perskaitę tokį, jau šimtąkart matytą, filmo aprašymą. Laimei, šis filmas – netgi daugeliu atžvilgiu – labai kitoks.
Filmo siužetas tikrai vertas dėmesio, nes žiūrovas nėra verčiamas laukti, kol čia pradės vykti kažkas baugaus ir intriguojančio. Anaiptol – istorija įdomiai plėtojama jau nuo pačių pirmų minučių. Kokiu principu? Na, vienas jų – tai nechronologiška ir mozaikiška istorijos tėkmė. Žiūrovas neturi kada atsipalaiduoti – jis yra įpareigotas sekti visus įvykius, kad galiausiai būtų apdovanotas ta viena šokiruojančia ir viską atperkančia finaline akimirka. Šis filmas turi tik vieną kozirį – vieną fatališką, viską keičiančią akimirką, kurią žiūrovas, įdėmiai sekęs visą istoriją, sugeria lyg smūgį po neišsiskleidusio parašiuto. Žinoma, čia esama ir pavienių baisuliukų, bet režisierius ties jais per daug nesikoncentruoja ir dėmesingai ruošia žiūrovą finaliniam lūžio taškui. Nesupraskite klaidingai: filmas, besiskiriantis visiškai kitokia išraiška nei Holivudo standartai, kokybiniu atžvilgiu nė kiek nenukenčia, priešingai – kaip tik gerokai papurto sumedėjusias kanoniškas siaubo filmų tradicijas.
Juostai kokybės suteikia ir puikus aktorių ansamblis: George’as MacKayus iš šilto „Captain Fantastic“ ir pusiau lietuviško „Oskarų“ ir „Auksinių gaublių“ laureato „Defiance“ (ne tik filmuoto Lietuvoje, bet ir pasakojančio apie Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvos-Baltarusijos pasienyje gyvenusius tris brolius Bielskius), Anya Taylor-Joy, charizmatiškai sužibėjusi siaubo projektuose „Split“, „The Witch“ ir „Morgan“, Charlie Heatonas – Džonatanas iš „Stranger Things“, Mia Goth iš „The Cure for Wellness“, „Nymphomaniac“ ir „Everest“ bei Kyle’as Solleris iš „Fury“ bei „Anna Karenina“.
Ispanakalbiai režisieriai visada mokėjo kurti amą atimančius siaubo filmus ir netgi įkvėpti gyvybės visiškai nuvalkiotoms temoms. Šis filmas – ir šis režisierius – vienas jų. Jei esate „protingų“ siaubo filmų gerbėjas (t.y., mėgstate Guillermo del Toro darbus), ši juosta jums patiks. Ji pakankamai baisi, kad priklausytų „siaubo“ žanrui, tačiau net jei iš jos be pėdsakų pašalintume viską, kas yra „vaiduokliška“, vis tiek liktų puikia, įtraukiančia ir dėmesio verta drama.
