Vyresniems nei 75 m. amžiaus žmonėms nėra jokio skirtumo, ar jų mityba yra pilna angliavandenių, ar riebalų, o pernelyg griežtos dietos jų sveikatos tikriausiai taip pat nepagerins, mano mokslininkai.
„Istoriškai mes vyresnius žmones laikome mažyčiais ir gležnais, - sako Gordonas Jensenas, Pensilvanijos universiteto mitybos mokslų departamento direktorius. – Tačiau šiandien šis pavyzdys daugybei vyresnių žmonių nebetinka. Šiuo metu daugiau nei 30 procentų žmonių turi antsvorio ir prognozuojama, kad 2030 metais beveik 30 procentų žmonių bus ne tik apkūnus, bet ir mirtinai nutukę. Vėliausi tyrimai netgi rodo, kad antsvorio turintys ar nesmarkiai nutukę vyresni žmonės gali išgyventi ilgiau.“
„Visi mes žinome, kad kenksmingi mitybos įpročiai, pavyzdžiui, Vakarų mityba, pasižyminti pernelyg dideliu suvartojamų riebalų kiekiu, arba tokia mityba, kai žmogus suvartoja ypač daug perdirbto cukraus, daugeliui žmonių gali reikšti įvairius organizmo sutrikimus ir ligas bei nutukimą, tačiau tik dabar sužinojome, kad ši prastos mitybos sukelta žala neturi reikšmės vyresniems nei 75 m. amžiaus žmonėms“, – sako doktorantūros mokslinis bendradarbis Pao Ying Hsao.
„Tai vienas pirmųjų tokio tipo tyrimų, kuris nagrinėja su nutukimu susijusias pasekmes vyresnių žmonių sveikatai bei jų mitybos įpročius“, – teigia Jensenas.
Tyrimo, kuris buvo išspausdintas „Mitybos, sveikatos ir senėjimo žurnale“, metu mokslininkų komanda per penkerių metų laikotarpį sekė 449 individus, kurių vidutinis amžius tyrimo pradžioje buvo 75,5 m. Tyrimo pradžioje komanda įvertino visų dalyvių mitybos įpročius bei kiekvienam iš jų paskambindavo po 4-5 kartus per 10 mėnesių laikotarpį ir paklausdavo apie jų mitybą per paskutines 24 valandas. Tuomet dalyviai buvo priskirti vienai iš trijų skirtingų mitybos įpročių kategorijų.
„Saldumynų ir pieno produktų“ kategorijai buvo priskirti tie, kurie daugiausiai savo energijos gavo iš kepinių, pieno, saldintos kavos ir arbatos bei desertų, pagamintų iš pieno, bei kurie suvartojo mažiausiai paukštienos. „Savo sveikata besirūpinantys“ buvo charakterizuojami savo palyginti didelėmis makaronų, koldūnų, ryžių, vaisių, riešutų, žuvies ir daržovių porcijomis bei retesniu keptų daržovių, perdirbto maisto ir gazuotų gėrimų vartojimu. „Vakarų“ kategorijai priklausė žmonės, suvartojantys daugiau duonos, kiaušinių, riebalų, keptų daržovių, alkoholio ir gazuotų gėrimų bei valgantys mažiau pieno produktų ir vaisių. Naudodamiesi ambulatorinių ligonių elektroniniais medicininiais įrašais, tyrėjai galėjo nustatyti, ar jų dalyviai per šiuos penkerius metus kreipėsi į gydytojus dėl širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, hipertenzijos ar metabolinio sindromo.
Jie nerado jokio ryšio tarp mitybos įpročių ir širdies bei kraujagyslių ligų, diabeto, metabolinio sindromo ir dalyvių mirtingumo, tačiau nustatė, kad didesnę hipertenzijos riziką turėjo tie, kurie laikėsi „saldumynų ir pieno produktų“ mitybos įpročių.
„Mes nežinome, ar mūsų dalyviai šių mitybos įpročių laikėsi visą savo suaugusiųjų gyvenimą, bet įtariame, kad tai tiesa, nes suaugę žmonės dažniausiai iš esmės nekeičia savo mitybos įpročių“, – sakė Jensenas.
„Rezultatai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms pernelyg griežtos dietos neatneša jokios teigiamos naudos, ypač tuomet, kai jų suvartojamo maisto kiekis jau yra per mažas, – teigia tyrimo autorius Gordonas Jensenas. – Vis dėlto, tie žmonės, kurie visą gyvenimą laikosi atsargios ir subalansuotos mitybos, dažniausiai būna sveikesni negu kiti.“
Tyrimą finansiškai parėmė Jungtinių Valstijų agrokultūros departamento agrokultūrinių tyrimų tarnyba. Kiti tyrimo autoriai yra Pensilvanijos universiteto mokslininkai ir Geisingerio sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai. Šis tiriamasis darbas yra tik viena dešimtmečių trukmės bendro Pensilvanijos universiteto ir Geisingerio sveikatos apsaugos sistemos tyrimo dalis. Šis tyrimas nagrinėja mitybos ir dietos įtaką daugiau nei 20 000 vyresnio amžiaus žmonių, gyvenančių Pensilvanijoje, sveikatai.
