Nugaros skausmai visuomet buvo viena dažniausių problemų, su kuriomis kineziterapeutai susiduria savo darbe. Vis dėlto kineziterapeutė Viktorija Lizunova pasakoja, kad karantino metu ir po jo pastebi problemų pokytį.
„Didžiausias skirtumas, ką pastebime iš pacientų pasakojimų ir jų būklės – kad problemos dažnu atveju tapo ūminėmis. Kaip pasakoja žmonės, staiga atsikėlę vieną rytą supranta, jog nebegali judėti be skausmo. Tam išties labai didelės įtakos turėjo būtent darbas namuose, kuris dažniausiai nėra pritaikytas ergonomiškai sėdimam darbui. Taigi, žmonės privalo išmokti gyventi naujai, nes hibridinis darbas vis labiau įsišaknija“, – pasakoja ji.
Anot jos, kritiškai svarbu dirbti prie tam skirto stalo, sėdint ant darbo kėdės. Svetainės baldai skirti poilsiui, o kavos staliukas – vaišintis kava ir tai visiškai netinkama vieta sėdimam darbui. Jei žmogus neatkreipia į tai dėmesio – anksčiau ar vėliau kūnas ims pats siųsti signalus.
Visapusiška judėjimo nauda
Viktorija Lizunova pažymi, kad kritiškai svarbu ne tik įsirengti tinkamą darbo vietą, bet ir nepamiršti daryti pertraukų, mankštintis, turėti aiškią dienotvarkę, kai nėra maišomas darbas ir poilsis. Anot jos, fizinio krūvio metu organizme daugėja endorfinų – laimės hormonų, slopinančių stresą ir sukeliančių ramybės ir palaimos būseną.
„Žmogus sutvertas judėjimui, o pasirinkęs pasyvų gyvenimo būdą, kai kasdienybėje vyrauja sėdimo darbo tendencija, jis kiek priešinasi savo prigimčiai. Dažnas, dirbdamas sėdimą darbą susiduria su nugaros skausmu, įtampa pečiuose, peties, klubo, kelio skausmu. Šios struktūros bene labiausiai apkraunamos dėl ilgalaikio sėdėjimo. Žmogaus kūną sudaro daugybė raumenų, o pagrindinė raumens funkcija yra pakeisti savo ilgį, kitaip tariant – judėti, todėl svarbu to nepamiršti, nes taisyklingas judėjimas gali būti daugelio ligų prevencija“, – pasakoja kineziterapeutė.
Jaučiant skausmus – svarbu nedelsti
Anot kineziterapeutės Viktorijos Lizunovos, sudėtingiausia sutuacija būna su žmonėmis, kurie skausmą kentė ilgesnį laiką, turėjo gana chaotišką gydymą ar net nesulaukė tinkamos pagalbos.
„Ilgą laiką jaučiamas skausmas asmenį riboja, verčia atsisakyti tam tikrų mėgstamų veiklų, o kartais net ir stipriai apriboja jo judėjimo laisvę. Todėl susiduriama su ilgalaikėmis pasekmėmis. Pacientai ilgą laiką bijo atlikti veiksmus, kurie kėlė skausmą, nes šis gerokai įsiminęs jų atmintyje, todėl gydymas tokiu atveju trunka ženkliai ilgiau. Skausmas, kaip ir bet kokia patirta trauma, negydomas iškart, po to reikalauja kur kas didesnio darbo ir laiko resursų, norint vėl grįžti į sveiką gyvenimo ritmą“, – kalba kineziterapeutė.
Pasak jos, daugiausiai laimi tie pacientai, kurie sąmoningai suvokia, jog dirbant iš namų fizinio aktyvumo yra kur kas mažiau, todėl reikia dėti papildomų pastangų, norint pagerinti kūno būklę.
Paprasti patarimai kasdienai
Viktorija Lizunova dalinasi keletu patarimų, ką žmogus, ypač dirbantis sėdimą darbą, turėtų įprasti daryti kasdien.
Pauzės, gilus kvėpavimas. Užsimerkite, pailsinkite akis, giliai įkvėpkite skaičiuodami iki trijų ir lėtai iškvėpkite. Atlikite tai keletą kartų. Dažnas žmogus, intensyviai ir atsakingai dirbdamas ar susidūręs su stresine situacija, apriboja savo kvėpavimą.
Streso metu žmogus įsitempia, kvėpuoja paviršutiniškai ir negiliai, todėl visas organizmas dirba tokiu pat įtemptu režimu. Pakyla pečiai, širdis ima įnirtingiau plakti, neretu atveju kyla galvos, akių skausmas. Todėl gilus kvėpavimas yra vienas iš pagrindinių gelbėtojų.
Taisyklingai sėdėkite, susikurkite savo darbo zoną. Galbūt skamba paprastai, tačiau ar tikrai žinote, kokia yra taisyklinga sėdėjimo padėtis? Ar ne tik žinote, bet ir praktikuojate ją? Tiesa yra tokia, kad ilgalaikė padėtis, nesvarbu kokia ji bebūtų – stovima, sėdima ar gulima – yra netinkama ir net kenksminga.
Svarbu keisti pozicijas, o dar svarbiau – išmokti pasirinkti optimalias darbo sąlygas. Tinkamai, pagal savo kūno proporcijas sureguliuoti savo darbo kėdę, darbo stalą, kompiuterio monitorių. Daryti pertraukėles. O dirbdami iš namų susikurkite tinkamą darbo zoną ir dirbkite tik joje.
