Pasaulio verslas jau kurį laiką gyvena prieštaringų ekonomikos augimo veiksnių aplinkoje. Kaip pastebi SEB ekonomistai, teigiamo postūmio ir pasaulio, ir Baltijos šalims suteikia sumažėjusios naftos kainos ir rekordinėse žemumose besilaikančios palūkanų normos, tačiau susirūpinimą verslui ir toliau kelia geopolitiniai veiksniai, Rusijos recesija ir kai kurių euro zonos šalių ekonominė būklė. Vis dėlto statistika rodo, kad, nepaisant dabartinių aplinkybių, Baltijos šalių ekonomikos plėtros tempas išliks vienas didžiausių Europos Sąjungoje − prognozuojama, kad 2015 metais Lietuvos ekonomika išaugs 2,6 proc., Latvijos − 2,4 proc., o Estijos − 2,2 procento.
Euro zonoje − tvirtesnio atsigavimo prielaidos
Vilniuje viešintis ir savo įžvalgomis su Baltijos šalių verslininkais renginyje „SEB Baltic Business Summit“ pasidalinęs vyriausiasis SEB grupės ekonomistas Robertas Bergqvistas pastebi, kad Rusijos-Ukrainos konfliktas daugiausia iššūkių kelia būtent Baltijos šalims todėl, kad jas su Rusija sieja istoriškai susiklostę glaudūs prekybos ryšiai.
„Be abejonės, Rusijos-Ukrainos konfliktas ir Rusijos ekonomikos nuosmukis neramina visą pasaulį, tačiau šios šalies sankcijų ir recesijos pasekmes labiausiai junta Baltijos šalys, taip pat Suomija. Mūsų nuomone, nepaisant pasiektų tam tikrų susitarimų Minske, geopolitinė situacija ir toliau išliks įtempta, todėl labai svarbu, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslas toliau nuolat ieškotų alternatyvių rinkų ir verslą vystytų naujomis kryptimis“, − sako ekonomistas iš Švedijos R. Bergqvistas.
Vis tik, jo teigimu, šiuo metu daugėja palankių euro zonos ūkio augimo veiksnių, o Europos centrinio banko (ECB) vykdoma skatinamoji pinigų politika šias prielaidas sustiprina. „Ir toliau stabiliam regiono ekonomikos augimui trukdo kai kurių valstybių skolų našta, ne iki galo išspręstos bankų sektoriaus problemos, taip pat Rusijos nuosmukis, tačiau tokie teigiami veiksniai, kaip žemos naftos kainos, pasaulio ekonomikos atsigavimo požymiai ir silpnas euras, artimiausiu metu turės teigiamą įtaką ir euro zonai“, − sako R. Bergqvistas.
Baltijos šalims kertant langą į naujas rinkas teks paplušėti
SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, nors ekonomikos plėtros tempas visose Baltijos šalyse yra panašus, augimo veiksniai gana smarkiai skiriasi. 2014 metais Lietuvoje labiausiai išaugo vidaus investicijos –8 proc., antroje vietoje buvo namų ūkių vartojimas − 5,6 procento. Latvijoje kiek netikėtai daugiausiai ūgtelėjo vyriausybės išlaidos, kurios mūsų šalyje keletą pastarųjų metų augo labai nuosaikiai. Kita vertus, visų trijų Baltijos šalių verslui pagrindinis uždavinys ir toliau yra naujų eksporto rinkų paieška.
„Kol kas Baltijos šalių gamintojai tik kerta langą į alternatyvias rinkas, todėl laikinas eksporto ir finansinių rodiklių pablogėjimas visose trijose šalyse yra neišvengiamas. Kita vertus, Rusijos sankcijos Baltijos regiono verslui nėra naujiena, todėl alternatyvių rinkų žvalgybos jau prasidėjo gerokai anksčiau negu kilęs Rusijos-Ukrainos konfliktas“, − sako G. Nausėda.
Naujausios SEB analitikų rengiamos Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgos „Eastern European Outlook“ duomenimis, Estijos eksportas į Rusiją sudaro apie 10 proc., Latvijos − apie 16 proc., Lietuvos − beveik 21 procentas.
SEB ekspertai prognozuoja, kad, visose trijose valstybėse 2015 metais eksportas didės nuosaikiai, o 2016 metais jau galima tikėtis spartesnės eksporto plėtros ir labiau apčiuopiamų alternatyvių rinkų paieškos rezultatų. Tam prielaidas sudarys tvirtesnis euro zonos ekonomikos atsigavimas ir atsiversiančios galimybės žengti į naujas rinkas − Tolimuosius Rytus, Lotynų Ameriką, JAV ir kt.
Pasak G. Nausėdos, pirmojo šių metų mėnesio Lietuvos eksporto rodikliai labai suprastėjo. Ir nors tai dažnai atsitikdavo ir pastaraisiais metais, tačiau šį kartą nuosmukį lėmė ne tik rafinuotų naftos produktų, bet ir kitų prekių grupių eksporto susitraukimas.
Labiausiai Rusijos sankcijų paveiktas šalies eksporto sektorius − pieno ir jo produktų gamyba − 2014 metų rugpjūčio−2015 metų sausio mėnesį padidino prekių išvežimą į kitas rinkas ir su kaupu kompensavo Rusijos rinkos netektį. Tiesa, išvežtų prekių vertė Rytų rinkos nuostolio neatsvėrė, kadangi itin smuko šios prekių grupės kainos. Kitas nuo Rusijos veiksmų smarkiai nukentėjęs sektorius − mėsos ir jos produktų gamyba. Šią veiklą vystančioms įmonėms eksporto į Rusiją kritimo nepavyko kompensuoti nei pagal mastą, nei pagal vertę.
„Kad ir kaip būtų, persiorientavimo procesas ir Lietuvoje, ir kitose kaimyninėse Baltijos šalyse vyks toliau, o jo sėkmę iš dalies lems ir nuo verslininkų nepriklausantys išorės veiksniai, pavyzdžiui, euro ir dolerio kurso pokytis“, − pastebi G. Nausėda.
