1990-ųjų kovo 11-ąją apie nepriklausomybės atkūrimą paskelbusi Lietuva didžiajai daliai Vakarų pasaulio buvo mįslė. Sausio 13-osios įvykiai Vakarų žiniasklaidą taip pat užklupo nepasiruošusią. Bet kokius neramumus už „geležinės uždangos“ lydėjo nerimas dėl stabilumo ir padėties didžiulį branduolinį arsenalą turinčioje Sovietų Sąjungoje.
Socialinių tinklų ir akimirksniu pasklindančios informacijos eroje sunku įsivaizduoti, kad žinios apie Sausio 13-osios įvykius kai kurias Vakarų valstybes pasiekė tik po kelių ar net keliolikos valandų. Dar ilgiau reikėjo laukti politinės reakcijos bei pasmerkimo. Nenuostabu, kad Vakarų žiniasklaida į įvykius Lietuvoje reagavo atsargiai. Reakcija ir įvykių interpretacijos priklausė nuo žurnalistų asmenybių ir jų profesionalumo. Tiesa, beveik visi Sausio 13-osios įvykius aprašę leidiniai sutartinai smerkė sovietų agresiją ir pagarbiai atsiliepė apie Lietuvos laisvės gynėjus.
„The New York Times“: „Sovietų tankai rieda Lietuvoje; 11 žuvusiųjų“
Vienam iš įtakingiausių JAV dienraščių „The New York Times“ iš Vilniaus reportažus rašė Billas Kelleris. Jo straipsniuose atsispindėjo šalyje tvyrojęs nerimas. „Sovietų tankų eilė prasiskynė kelią per civilių gretas ir įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie nacionalinio transliuotojo pastato“, – įvykius aprašė Kelleris.
Amerikiečių žurnalistas aprašė ir kraupius vaizdus Vilniaus gatvėse. „Grupė jaunų lietuvių vyrų stovėjo prieš tanką ir bandė jį stabdyti, tačiau šis nenustojo judėti. Ant žemės liko gulėti trys ar keturi kruvini žmonės“, – kraupius vaizdus aprašė Kelleris.
„Iki paskutinės minutės niekas negalėjo patikėti, kad jie važiuos per žmones“, – įvykių sūkuryje atsidūrusį lietuvį citavo žurnalistas.
Kelleris aprašė ir trumpą pasikalbėjimą su tuometiniu Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, faktiniu Lietuvos prezidentu Vytautu Landsbergiu (prezidentu jį vadino beveik visos Vakarų žiniasklaidos priemonės). Amerikiečių žurnalisto teigimu, Landsbergis nervingai vaikščiojo po parlamento rūmus ir svarstė įvarius galimus tolesnio darbo Lietuvai variantus – netgi valdžios organų veikimą tremtyje. „Ką aš dar galiu jums pasakyti?“, – suirzęs lietuviškai paklausė Landsbergis. Tiesa, tuojau pat angliškai pridūrė: „Ar tiesa, kad Bushas mus pardavė? Mes girdėjome per radiją, kad jis ignoruoja įvykius Lietuvoje, nes labiau susirūpinęs Persijos įlanka“.
Pasak Kellerio, vėliau Landsbergis pasidalino nerimu, kad Kremlius tyčia pasirinko tokį laiką perversmui, kad karu Irake, Persijos įlankoje, užimti Baltieji rūmai būtų mažiau kritiški Michailo Gorbačiovo atžvilgiu.
„The Washington Post“: „Maskva panaudojo karius ir tankus, kad numalšintų neramumus Lietuvoje“
„The Washington Post“ išlaikė nuosaikesnį toną ir skelbė apie tai, kad Kremlius nusprendė karine galia numalšinti simbolinį pasipriešinimą nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje.
„Maža promaskvietiškai nusiteikusi Lietuvos komunistų partijos dalis penktadienį paskelbė, kad suformuoja Nacionalinį gelbėjimo komitetą, kuris pakeistų demokratiškai išrinktą valdžią“, – įvykius amerikiečiams aprašė „The Washington Post“.
„Daugelis Lietuvos politikų išreiškė nerimą, kad Gorbačiovas gali pasinaudoti neramumais tam, kad įvestų šalyje prezidentinį valdymą, suspenduotų demokratinių institucijų veiklą“, – rašoma straipsnyje.
Straipsnyje taip pat aprašomi Landsbergio bandymai prisiskambinti į Maskvą, kad būtų nutrauktas civilių gyventojų kraujo praliejimas, tačiau Gorbačiovas taip ir neatsiliepė. Pasak „The Washington Post“, „Lietuvos prezidentas V.Landsbergis palygino šiuos įvykius su 1940-ųjų birželio mėnesio prievarta, kai Lietuva buvo grasinimais prijungta prie Sovietų Sąjungos“.
BBC: „Kraujo praliejimas prie Lietuvos televizijos pastato“
„Mažiausiai 13 žmonių žuvo ir 140 sužeisti nuo sovietų karių agresijos Lietuvos sostinėje, Maskvai toliau bandant stabdyti Baltijos šalių veržimąsi į laisvę“, – tokiais žodžiais savo reportažą apie tragiškos Sausio 13-osios nakties įvykius pradėjo britų nacionalinis transliuotojas.
„Karinės pajėgos pralaužė beveik tūkstančio beginklių žmonių barikadas prie Lietuvos radijo ir televizijos centro apie 2 valandą vietos laiku“, – sakoma pranešime.
„Kariai išdaužė langus ir apstumdė pagaliais ginkluotus gynėjus“, – skelbė BBC. „Lietuviai, nesipriešinkite. Jūsų valdžia jus išdavė. Eikite į namus pas savo žmonas ir vaikus“, – skambėjo vadinamojo Nacionalinio gelbėjimo komiteto raginimai iš megafonų.
BBC žurnalistai pabrėžė, kad nei vienas lietuvis nepasitraukė, o grumtynės tęsėsi beveik pusantros valandos. Kalbėdamas apie aukas prie televizijos bokšto, BBC pridūrė, kad tai kruviniausias išpuolis nuo 1989 metų, kai Gruzijoje sovietų armija nušovė devynis protestuotojus.
