Šiaurės Korėjoje pasibaigė pirmasis šalies Darbininkų partijos kongresas per 36 metus, atskleidęs, kad valdžios elitui viskas einasi kaip per sviestą – nepaisant griežtų tarptautinių sankcijų. Tai reiškia, kad Vašingtonas privalo rasti naujų būdų suvaldyti Šiaurės Korėją.
Taip vadinama Demokratinė Korėjos Liaudies Respublika iš tiesų kelia vieną didžiausių iššūkių šiandienos Amerikos politikoje. Jau daugiau kaip 20 metų JAV prezidentai vienas po kito kalba, kad jai negalima leisti kurti branduolinių ginklų, tačiau šalis ruošiasi štai jau penktam branduolinių bandymų raundui.
Karinis sprendimas, kurį prieš tapdamas gynybos sekretoriumi propagavo Ashtonas Carteris, dar labiau padidintų karo riziką Korėjos pusiasalyje, tad JAV nelieka kitos išeities, kaip tik kliautis sankcijomis. Kas kartą, kai Pchenjanas nusižengia – pavyzdžiui, pradeda naujus branduolinių ginklų bandymus ar paleidžia raketą – Amerikos pareigūnai įveda šaliai dar griežtesnes vidaus ekonomikos bausmes ir tą patį daryti paragina Jungtines Tautas. Po naujausių Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų anksčiau šiais metais Kinija taip pat įvedė savo sąjungininkei naujus apribojimus. Tačiau atrodo, kad bausmės neturėjo jokios įtakos šalies politikai. Priešingai, gegužės pradžioje Kim Jong-uno režimas sušaukė partijos kongresą, kad pademonstruotų Pchenjano branduolinės programos pasiekimus.
Žinoma, negalima teigti, kad sankcijos neturėjo visai jokio poveikio. Kinijos Liaudies Respublika jau kuris laikas demonstruoja mažesnę kantrybę savo santykiuose su Šiaurės Korėja ir dabar kur kas griežčiau kontroliuoja tarpusavio prekybą. Vis dėlto, Pekino vyriausybė ir toliau išlaiko nuosaikų sankcijų toną. Nelegalios prekės ir toliau laisvai keliauja pro pasienį, o kai kurie analitikai teigia, kad Kinija tiesiog laukia, kol Vakarų dėmesys pakryps kur kitur, kad atpalaiduotų naujuosius apribojimus. Akivaizdu, kad Pekinas kur kas labiau baiminasi chaoso ties pasieniu negu Šiaurės Korėjos su branduoliniu ginklu.
Prezidento Xi Jinpingo vyriausybė taip pat, bent jau kol kas, atsisako sustabdyti energetinę ir maisto pagalbą Šiaurės Korėjai, nors Vakarai mano, kad tai yra vienintelė išeitis norint efektyviai paspausti šalies režimą. Tačiau net ir tokiu atveju Pchenjanas greičiausiai atsisakys bendradarbiauti su Vakarais. Režimas jau dabar dėl visko kaltina Ameriką ir sąjungininkus bei ruošia savo žmones „išorės grėsmei“.
Net ir įvedus specialius draudimus importuoti prabangos prekes, elitas ir toliau klesti. Kaip sako Lu Chao, Kinijos Liaoning socialinių mokslų akademijos vyriausias tyrėjas, „yra tiek daug tokių prekių importo kanalų, kad tokie draudimai nebetenka prasmės“.
Viso Šaltojo karo metu Šiaurės Korėja išsaugojo savo autonomiją nuo didžiųjų savo sąjungininkių, Kinijos ir Sovietų Sąjungos. 10-ojo dešimtmečio pabaigoje režimas išgyveno kone visišką ekonomikos krachą ir badmetį, nusinešusį mažiausiai pusės milijono gyventojų gyvybes. Kim dinastija jau ilgus metus demonstruoja savo atsparumą bet kokiems sunkumams. Deja, dabar darosi vis aiškiau, kad sankcijos labiausiai nuskriaudžia tuos, kurie turi mažiausiai resursų ir įtakos. Tai jau matėme tokiose šalyse kaip Birma, Irakas, Rusija, Sudanas ir Jugoslavija – visais šiais atvejais Vakarų sankcijos dar labiau nuskurdino gyventojus, kol jų lyderiai klestėjo. Dabar tą patį matome ir Šiaurės Korėjoje. Net ir įvedus specialius draudimus importuoti prabangos prekes, elitas ir toliau klesti. Kaip sako Lu Chao, Kinijos Liaoning socialinių mokslų akademijos vyriausias tyrėjas, „yra tiek daug tokių prekių importo kanalų, kad tokie draudimai nebetenka prasmės“.
Pchenjano gatvės rodo, kad jis teisus. Privilegijuoti šiaurės korėjiečiai dabar turi prieigą prie prekių, kurių nė akyse nematė vos prieš kelis metus. „The Washington Post“ neseniai rašė apie „Pchenhataną“, turtingojo elito namus: „Jie dėvi drabužius iš „Zara“ ir „H&M“. Jie sportuoja ne tik tam, kad sportuotų, bet ir tam, kad juos pastebėtų aplinkiniai. Jie geria kapučino, kad parodytų, kokie yra kosmopolitiški. Kai kurie yra pasidarę akių vokų operacijas, kad atrodytų labiau vakarietiški.“
Priešingai jiems, anot Andrejaus Lankovo iš Kukmino universiteto, „vidutiniam šiaurės korėjiečiu tenka pilna sankcijų našta“. Pavyzdžiui, prekybos mineralais apribojimai smogė tiesiogiai inžinieriams, kalnakasiams, sunkvežimių vairuotojams ir t.t. Žmonės visoje šalyje ir toliau kenčia alkį, o sveikatos priežiūra šalyje tiesiog apgailėtina. Naujausias sankcijų raundas tik padidino jų kančias.
Deja, atrodo, kad Vašingtonas pripažįsta tik vieną reakciją į Šiaurės Korėjos veiksmus: sankcijų didinimą. Tačiau tokia politika varo į aklavietę. JAV ir sąjungininkai privalo rasti naują strategiją Pchenjano atžvilgiu.
Dougas Bandowas, Cato instituto mokslinis bendradarbis
