JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį pasmerkė Rusijos „agresiją“ Ukrainoje, bet pasiūlė atšaukti Maskvai taikomas sankcijas, jeigu ji pasinaudotų savo įtaką, siekiant užtikrinti taikos susitarimą su Kijevu.
JAV lyderis nusprendė dar kartą ištiesti ranką Maskvai kitą dieną po to, kai prorusiški separatistai atmetė Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlymą suteikti rytiniams regionams dalinę autonomiją ir paskelbė planus įkurti savo parlamentus per rinkimus, kuriuos ketinama surengti lapkričio 2 dieną.
Autonomijos planas buvo itin svarbi dalis provakarietiško lyderio pastangose numalšinti sukilimą, nuniokojusį Ukrainos ekonomiką ir atgaivinusi Šaltojo karo laikų nepasitikėjimą tarp Maskvos ir Vakarų valstybių.
Savo griežto tono kalboje B.Obama sakė per Jungtinių Tautų (JT) specialią Generalinės Asamblėjos sesiją Niujorke, kad Rusija yra klaidingoje Ukrainos istorijos pusėje. Tačiau jis taip pat pažymėjo, jog anksčiau šį mėnesį sudarytas paliaubų susitarimas atveria kelią diplomatijai ir taikai.
„Rusijos agresija Europoje primena dienas, kai didžiosios šalys trypė mažąsias dėl savo teritorinių ambicijų, – B.Obama sakė JT Generalinės Asamblėjos nariams, tarp kurių buvo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. – Mes priversime Rusiją sumokėti kainą už agresiją.“
Tačiau jeigu Maskva „pakeis kursą“, B.Obama pareiškė, kad „mes atšauksime sankcijas ir sveikins Rusijos vaidmenį atremiant bendrus iššūkius“.
Panašu, kad B.Obamos pareiškimai nesužavėjo nei S.Lavrovo, nei Ukrainos premjero Arsenijaus Jaceniuko.
„Sankcijos yra pačių Jungtinių Valstijų reikalas, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo S.Lavrovo pokalbį su Rusijos žurnalistais. – Tačiau tai, kas vyksta Ukrainoje, yra visiškai ne jų reikalas.“
Keliomis valandomis vėliau A.Jaceniukas, sakydamas kalbą Generalinėje Asamblėjoje, ragino Vakarų šalis tęsti sankcijas Rusijai.
„Prašome savo partnerių neatšaukti sankcijų, kol Ukraina perims kontrolę visoje savo teritorijoje“, – sakė premjeras, kuris ketvirtadienį planuoja susitikti su JT generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonu.
A.Jaceniukas savo kalboje taip pat smerkė Rusiją, vadindamas ją „nesaugumo nare“ JT Saugumo Taryboje, ir piktinosi dėl Rusijos „invazijos“ Ukrainoje.
Pats P.Porošenka nepaskelbė jokių komentarų, matydamas, kad jo rizikingoms pastangoms išspręsti krizę, jau pareikalavusią per 3,2 tūkst. žmonių gyvybių, mestas itin atviras iššūkis praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo pristatyta jo programa.
Ukrainos parlamentas praeitą savaitę palaikė prezidento planą leisti rytinėms sritims, kuriose gyvena daugiausiai rusakalbiai, surengti rinkimus į vietos tarybas, kurie padėtų atkurti tvarką ir įstatymų laikymąsi, tačiau nebūtų pagrindas pretenzijoms į suverenumą.
Tačiau Kremlius atrodė pasiruošęs dar labiau didinti įtampą – Rusijos valstybinė žiniasklaida sutelkė dėmesį į pareiškimus, kad vienoje rytų Ukrainos anglių kasykloje, kurioje esą buvo įsikūrusi viena Ukrainos kariuomenės bazė, buvo rasti keturių nukankintų civilių palaikai.
Rusijos URM griežtai pareiškė, kad „labiausiai tikėtina, kad žvelgiame į karo nusikaltimus, kurie niekada negali būti pateisinti“.
Tačiau Ukrainos vykdomos „antiteroristinės operacijos“ spaudos tarnyba ir Nacionalinė gvardija, kurios daugiausiai iš savanorių sudarytas pajėgas Maskva dažnai vadina fašistine organizacija, neigė kada nors kontroliavę tą kasyklą Donecko pramonės regione.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų grupė, trečiadienį apsilankiusi toje vietoje, nurodė mačiusi keturių žmonių palaikus, paveiktus „irimo proceso“.
Stebėtojai pabrėžė, kad jie negalėjo „atlikti teismo medicinos ekspertizės tose vietose“.
Tiek Kijevas, tiek jo sąjungininkai Vakaruose baiminasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgina sukurti rytų Ukrainoje „įšaldytą konfliktą“, panašų į tuos, kurie suteikė Maskvai faktinę kontrolę dalyje Gruzijos ir Moldovos teritorijų.
Virtinė pastarojo meto taikos pastangų padėjo nutraukti kruviniausias kautynes ir suteikė galimybę maždaug 650 tūkst. žmonių, dėl konflikto priverstiems palikti savo namus, pradėti iš naujo kurti savo gyvenimą.
Abi konflikto pusės taip pat pradėjo savo sunkiosios ginkluotės, įskaitant artilerijos pabūklų ir tankų atitraukimą iš fronto linijos, siekiant įkurti 30 kilometrų pločio buferinę zoną, kurią galėtų prižiūrėti ESBO stebėtojai.
Kremlius pasveikino tą pajėgų atitraukimą kaip ženklą, jog P.Porošenka pripažįsta nenorintis karo, kuris tęstųsi, „kol nebeliktų stovinčio nei vieno ukrainiečio“.
Politinės rizikos konsultacinė grupė „Eurasia Group“ pažymėjo, kad dabartinis taikos susitarimas „suteikia Maskvai priimtino lygio kontrolę Ukrainoje ir leidžia išvengti tolesnių sankcijų“.
„Nors trumpuoju laikotarpiu įsivyraus trapi ramybė, fundamentali priešprieša, žymėjusi visą šią krizę, negalės ilgai išlikti paslėpta“, – perspėjo ji.
