Rusija pasinaudojo savo veto teise Jungtinių Tautų Saugumo taryboje ir užblokavo dar vieną JT rezoliuciją, kuria Serbijos mieste Srebrenicoje įvykdytos žudynės buvo pavadintos „genocidu“. Keturios kitos nuolatinės tarybos narės susilaikė, o likusiosios balsavo „už“.
Bosnijos serbų pajėgų įvykdytas maždaug 8 000 musulmonų vyrų ir berniukų nužudymas 1995 m. tapo vienomis didžiausių žudynių Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. JT pasiūlyta rezoliucija supykdė Serbiją, kuri „genocido“ terminą atmeta. Ji buvo pristatyta prieš pat 20-ąsias tragedijos metines.
Bosnijos karo metu, per kurį Serbijos remiamos Bosnijos serbų pajėgos kovojo su musulmonų vadovaujama Bosnijos valdžia, buvo nužudyti tūkstančiai žmonių, ieškojusių prieglobsčio Jungtinių Tautų įkurtoje pabėgėlių stovykloje. Rezoliucijos gairėse teigiama, kad „tragiškų Srebrenicos įvykių, kaip genocido, priėmimas yra būtinas susitaikymo procesui“.
Tačiau Rusijos ambasadorius Jungtinėms Tautoms Vitalijus Churkinas pavadino ją „nekonstruktyvia, konfrontacine ir politiškai motyvuota“, skelbia naujienų tarnyba „Reuters“. Trečiadienį balsavimas buvo atidėtas, suteikiant JAV ir Jungtinei Karalystei laiko pamėginti atkalbėti Rusiją nuo galutinio rezoliucijos vetavimo.
Serbijos prezidentas Tomislavas Nikolicas pavadino tai „puikia diena“ savo šaliai, praneša naujienų agentūra AFP. Serbija nepriklauso Saugumo tarybai, todėl paprašė savo sąjungininkės Rusijos blokuoti rezoliuciją, įspėdama, jog ji yra kiršinanti.
JAV ambasadorė Jungtinėms Tautoms Samantha Power sakė: „Rusijos veto sukėlė sielvartą toms šeimoms ir yra dar vienas kirtis šios tarybos patikimumui“.
JT tribunolas Hagoje jau apkaltino visą eilę su Srebenicos žudynėmis siejamų žmonių genocidu. Tačiau Bosnijos serbų lyderis Miloradas Dodikas pareiškė, jog rezoliuciją pateikusi Jungtinė Karalystė daro „melagingus pareiškimus, jog prieš musulmonus buvo įvykdytas genocidas“.
„Kiršinanti rezoliucija“
Serbijos žiniasklaida skelbia, kad šalies prezidentas Tomislavas Nikolicas parašė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir paprašė Rusijos vetuoti šią rezoliuciją. Praėjusią savaitę Rusijos viceambasadorius Jungtinėms Tautoms Piotras Iljičevas pavadino rezoliuciją „kiršinančia“ ir sakė, kad ji pernelyg smarkiai susikoncentruoja į Srebrenicos žudynes.
„Ji yra sutelkta tik į vieną aspektą, - sakė jis. – Tai buvo tik viena konflikto dalis.“
Artimus ryšius su Serbija palaikanti Rusija taip pat išplatino alternatyvią rezoliucijos versiją, kurią Iljičevas pavadino „daugiau apimančia, labiau sutaikančia“, kurioje nenaudojamas žodis „genocidas“.
Serbijos ministras pirmininkas Aleksandaras Vucicas pirmadienį sakė, jog JK rezoliucija turės įtakos jo šaliai, nepriklausomai nuo balsavimo rezultato.
„Jeigu rezoliucija nebus priimta, tai bus puiki žinia Serbijai ir visam regionui. Jeigu ji surinks balsų daugumą, naujienos mums bus prastos“, - sakė jis.
Laiške Mladenui Ivanicui, Bosnijos ir Hercegovinos prezidentūros pirmininkui, JT nuolatinis atstovas Jungtinėms Tautoms Matthew Rycroftas rašė: „Genocidas yra nusikaltimas, ir jį vykdę asmenys yra nusikaltėliai, kurie turėtų būti nubausti kaip tokie. Tai sakyti nėra „antiserbiška“, kaip kai kurie teigia.“
Ragina užkirsti kelią genocidui
JT balsavimas buvo surengtas prieš šeštadienį numatomus nacionalinius minėjimus Bosnijoje, pažymint 20-ąsias žudynių metines.
Bakiras Izetbegovicas, Bosnijos ir Hercegovinos prezidentas, liaupsino JK „kelio skynimą“ Srebrenicos atminimui. Tragedija kilo Jugoslavijai skylant į atskiras valstybes, kuomet Serbija konflikto metu palaikė Bosnijos serbų pajėgas, kovojančias su musulmonų vadovaujama Bosnijos vyriausybe.
Likus keliems mėnesiams iki karo pabaigos, 20 000 pabėgėlių patraukė į Srebrenicą, JT olandų taikdarių saugomą anklavą. Teritorija 1995 m. liepą buvo užimta sukarintų pajėgų, vadovaujamų Bosnijos serbų karo vado Ratko Mladico. Kariai į vieną vietą surinko ir nužudė visus vyrus ir berniukus bei palaidojo juos masinėse kapavietėse. Generolas Mladicas po nusikaltimo slapstėsi 16 metų, tačiau 2011-aisiais buvo suimtas šiaurės Serbijoje. Jis vis dar yra teisiamas dėl karo nusikaltimų JT tribunole Hagoje.
Naujoji JT rezoliucija pasmerkia šia žudynes ir ragina užtikrinti geresnę genocidų prevenciją.
