Visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie gyvų darbuotojų pakeitimą robotais, tačiau ekonomistai nesutaria, ar jie taps mūsų ekonomikos išgelbėtojais, ar jos naikintojais. Sutariama tik dėl vieno: jeigu į darbo rinką robotizuotas darbo priemones integruosime neatsargiai, jos gali lemti visos mūsų ekonominės sistemos žlugimą. Kita vertus, jeigu elgsimės protingai, tai gali kartui ir visiems laikams išspręsti visas mūsų ekonomines problemas.
Iš arčiau pažiūrėkime, kaip robotai gali paveikti svarbiausias ekonomikos sritis, bei aptarkime platesnes to poveikio pasekmes.
Darbo vietos
Pasaulio ekonomikos forumas jau prognozuoja tai, kas yra vadinama „Ketvirtąja pramonės revoliucija“, kurią lems tokios technologijos kaip dirbtinis intelektas, 3D spausdinimas, nanobotai, genetika, biotechnologija be kitos robotikos sferos. Manoma, kad iki 2020 metų net 5 mln. darbo vietų pakeis mašinos. Nors kol kas šie pokyčiai daugiausiai palietė manualinio darbo ir rutininių užduočių sritis, per ateinančius metus jie gali pasiekti ir labiau tradicines „baltamarškinių“ darbo vietas.
Bloga žinia ta, kad tokioms technologijoms kurti prireiks maždaug 2 mln. naujų darbo vietų, tad per ateinančius ketverius metus turėsime 3 mln. etatų deficitą. Tai reiškia, kad dėl bet kurios „žmogiškosios“ darbo vietos kils kur kas didesnė konkurencija nei dabar, o taip pat padidės taip vadinamų STEM (tiksliųjų mokslų) darbų paklausa. Žvelgiant vien tik iš ekonominės perspektyvos, situacija yra suvaldoma, bet taip manyti trumparegiška: mes neteksime vis daugiau darbo vietų po dešimties, dvidešimties ir dar daugiau metų.
Tiesa, toks darbo vietų nykimas turi ir tam tikros ekonominės naudos. Pavyzdžiui, kompanijos sutaupys pinigų ir pasididins produktyvumą, tad galės pagaminti daugiau prekių ir už jas prašyti mažiau pinigų (bent jau teoriškai). Tokiu būdu, atlyginimų kritimą dirbanti populiacija galėtų lengviau pakelti.
Manoma, kad iki 2020 metų net 5 mln. darbo vietų pakeis mašinos. Nors kol kas šie pokyčiai daugiausiai palietė manualinio darbo ir rutininių užduočių sritis, per ateinančius metus jie gali pasiekti ir labiau tradicines „baltamarškinių“ darbo vietas.
Akcijų birža
Kapitalistinė šiandienos visuomenė daugeliu būdu yra centralizuota aplink akcijų biržą, kur laisvai prekiaujama viešųjų kompanijų akcijomis. Kai akcijų kainos nukrenta, nukenčia visa ekonomika (ką įrodė 2008 m. finansinė krizė), o joms pakilus, atitinkamai pakyla ir ekonomika.
Tik yra viena problema: akcijų kainos kinta priklausomai nuo investuotojų veiksmų, o investuotojus vis dažniau pakeičia automatizuoti algoritmai. Jau dabar egzistuoja tokių robotų-verteivų, kurie per sekundę sukėlė tokius krachus akcijų biržose, kad suvaldyti juos pasirodė jau nebe mūsų jėgoms. Jei šie algoritmai dar labiau išpopuliarės ir bus pradėti plačiau naudoti, tai gali turėti milžiniškų padarinių, tiek teigiamų, tiek neigiamų, ekonominiam augimui.
Resursai
Taip pat svarbu pažymėti, kad pasiekimai robotikoje gali (ir turėtų) mums suteikti daugiau resursų, kurie yra būtini kasdieniam gyvenimui, bei sumažinti jų kainą. Pažengusios sistemos turi potencialą išgauti pakankamai atsinaujinančios energijos iš saulės, automatiškai auginti ir nuimti derlių, ir galbūt netgi atrasti naujus būdus panaudoti jau turimus resursus.
Blogiausių atvejų scenarijai ir viltis
Remiantis turima informacija, galima apibrėžti tris pagrindinius blogiausių atvejų scenarijus, kuriuose greita robotikos pažanga gali sugriauti mūsų ekonomiką. Visų pirma, robotai gali perimti pernelyg daug darbo vietų, mums nespėjus tinkamai pasirengti tikros „bedarbės“ ekonomikos realybei, ir didelė JAV ar viso pasaulio dalis nebeturės galimybės užsidirbti pragyvenimui.
Pagal antrą scenarijų, robotai gali paskatinti kapitalizmo žlugimą, mums nespėjus prie to prisitaikyti. Automatizuoti algoritmai, kartu su didesniu nedarbu, gali sukelti milžinišką akcijų biržos krachą ir sunaikinti visą mūsų kapitalistinę sistemą prieš mums sukuriant jai tinkamą pakaitalą.
Trečia, robotika gali sukurti klasių sistemą, kurioje apdovanojami jos kūrėjai, o ne gavėjai. Jeigu revoliucionieriškas resursų išgavimo technologijas jų kūrėjai nuslėptų vardan pasipelnymo, jomis nebegalėtų pasinaudoti plačioji visuomenė.
Tačiau kiekvieno iš šių scenarijų galima išvengti pripažįstant galimus pavojus ir tinkamai jiems pasiruošus tiek robotikos, tiek korporaciniame pasaulyje. Tokie technologijų lyderiai kaip Elonas Muskas ir Billas Gatesas jau rengia mus dirbtiniam intelektui, o robotikos kūrėjai nuo jų nė kiek neatsilieka.
Jaysonas DeMersas, „AudienceBloom“ įkūrėjas ir vadovas
