Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, užsitikrinęs pergalę svarbiuose rinkimuose, siekia suformuoti dešiniojo sparno valdančiąją koaliciją ir taip užsitikrinti jau penktąją kadenciją.
Pergalę antradienio rinkimuose, per kuriuos jam rimtą iššūkį metė centristų aljansas, 69 metų Netanyahu pasiekė nepaisydamas jam pareikštų įtarimų korupcija ir dabar turi galimybes vėliau šiais metais tapti ilgiausiai dirbančiu Izraelio premjeru.
Jo artimas sąjungininkas prezidentas Donaldas Trumpas, kuris smarkiai pakreipė JAV politiką Izraelio naudai ir atvirai parėmė Netanyahu, sakė, kad premjero gautas penktas mandatas suteikia „geresnes galimybes“ ilgai lauktam Baltųjų rūmų taikos planui.
Atrodė, kad Netanyahu dešiniojo sparno partija „Likud“ parlamente gaus maždaug tiek pat vietų kiek ir jo pagrindinio varžovo, buvusio kariuomenės vado Benny Gantzo centristų aljansas „Mėlyna ir balta“.
Tačiau rezultatai parodė, kad „Likud“ drauge su kitomis premjerą palaikančiomis dešiniojo sparno partijomis turės maždaug 65 mandatų daugumą 120 vietų parlamente.
Gantzas trečiadienį vakare pripažino savo pralaimėjimą, o galutiniai oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti iki penktadienio.
Dėl tokių rezultatų prezidentas Reuvenas Rivlinas, kuris privalo paprašyti vieno iš kandidatų suformuoti vyriausybę, beveik neturi kitų galimybių, tik pasirinkti Netanyahu. Intensyvios derybos dėl koalicijos galėtų užtrukti kelias dienas ar savaites.
Rivlinas sakė, kad kitą savaitę pradės konsultacijas su partijų vadovais, o tada priims sprendimą. Jo biuras nurodė, kad visos konsultacijos pirmą kartą bus tiesiogiai transliuojamos.
Dėl atkaklaus dviejų pagrindinių partijų varžymosi antradienį vakare pasibaigus balsavimui ir paskelbus rinkėjų apklausų rezultatus buvo tam tikro neaiškumo. Ir Netanyahu, ir Gantzas po pradinių rinkėjų apklausų rezultatų paskelbė pergalę.
Tačiau buvęs finansų ministras Yairas Lapidas, vienas aljanso „Mėlyna ir balta“ lyderių, pažadėjo „apkartinti Netanyahu vyriausybės gyvenimą“.
Netanyahu, anksti trečiadienį kalbėdamas Tev Avive įvykusiame „Likud“ pergalės šventime, pavadino rinkimų rezultatus „didinga pergale“.
„Bus dešinioji vyriausybė, bet aš būsiu visų premjeras“, – tvirtino jis.
Prieš rinkimus prognozės rodė, kad balsai pasiskirstys apylygiai ir kad vyks įtemptos derybos dėl koalicijos sudarymo, nors Netanyahu gresia kaltinimai korupcija. Kovodamas už savo politinį išlikimą, Netanyahu savaites prieš rinkimus aktyviai dalyvavo kampanijos renginiuose, norėdamas išjudinti dešiniojo sparno rinkėjus.
Netanyahu pasveikino Donaldas Trumpas ir kiti sąjungininkai, tarp jų Indijos premjeras Narendra Modi, Italijos vicepremjeras Matteo Salvini ir Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas.
Šie rinkimai daugeliu atžvilgių buvo referendumas dėl 69 metų lyderio, užsitikrinusio šalies saugumo ir ekonomikos augimo garanto reputaciją, bet dėl savo populizmo ir numanomos korupcijos daugelį paskatinusio siekti permainų.
Per įtemptą rinkimų kampaniją Netanyahu naudojosi populistine retorika, pasak kritikų, demonizuojančią izraeliečius arabus ir kitus. Likus vos trims dienoms iki balsavimo Netanyahu paskelbė itin kontroversišką pažadą savo pergalės atveju aneksuoti žydų nausėdijas okupuotame Vakarų Krante. Jeigu Izraelis paskelbtų savo suverenitetą didelėse Vakarų Kranto teritorijose, tai gali tapti mirtinu smūgiu jau bebaigiančioms išblėsti viltims, kad konfliktas su palestiniečiais bus užbaigtas dviejų valstybių sprendiniu.Nausėdijų prijungimo Izraelio kraštutinė dešinioji stovykla siekia jau seniai.
Vyriausybės vadovo poste Netanyahu dirbo ilgiau kaip 13 metų ir yra taip smarkiai įsitvirtinęs Izraelio politikos viršūnėje, kad kai kurie jį vadina „karaliumi Bibi“, vartodami nuo vaikystės jam prilipusią pravardę.
Kita vertus, Netanyahu taip pat gali tapti pirmuoju pareigas einančiu Izraelio premjeru, kuriam bus pateikti oficialūs kaltinimai. Generalinis prokuroras paskelbė ketinantis per artėjantį teismo posėdį apkaltinti Netanyahu kyšininkavimu, sukčiavimu ir piktnaudžiavimu pasitikėjimu.
Net ir apkaltintas premjeras neprivalėtų atsistatyti. Netanyahu būtų priverstas trauktis tik tuo atveju, jeigu jo kaltė būtų pripažinta ir jeigu būtų išnaudotos visos galimybės teikti apeliaciją.