Suskaičiavus balsus iš visų rinkimų apylinkių (1989 iš 1989), rezultatai atrodo taip:
5 procentų barjerą įveikė ir daugiamandatėse apygardose į naująjį Seimą pateko šešios partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (24,8 proc., 23 mandatai), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (17,5 proc., 16 mandatų) , Darbo partija (9,47 proc., 9 mandatai), Lietuvos socialdemokratų partija (9,26 proc., 8 mandatai), Laisvės partija (9,02 proc., 8 mandatai) Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (6,78 proc., 6 mandatai).
5 proc. barjero neįveikė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, surinkusi 4,83 proc. balsų. Taip pat už rinkimų slenksčio borto liko Lietuvos socialdemokratų darbo partija (3,17 proc.), Centro partija- tautininkai (2,28 proc.), Nacionalinis susivienijimas (2,14 proc.), Partija „Laisvė ir teisingumas“ (1,99 proc.), Lietuvos žaliųjų partija (1,64 proc.), „Drąsos kelias“ politinė partija (1,13 proc.). Kitos partijos surinko mažiau nei vieną procentą rinkėjų balsų.
Vienmandatėse apygardose taip pat geriausiai pasirodė TS-LKD. Šios partijos sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė jau pirmame ture surinko daugiau nei 50 proc. visų dalyvavusių rinkėjų balsų, ji nugalėjo Antakalnio rinkimų apygardoje, o visos partijos atstovai geriausiai pasirodė net 35 rinkimų apygardose – t. y. net pusėje visų rinkimų apygardų. Antroje vietoje – LVŽS, geriausiai pasirodę trylikoje rinkimų apygardų.
Pirmame ture vienmandatėse apygardose taip pat laimėjo tu LLRA-KŠS atstovai – Beata Petkevič (Šalčininkų–Vilniaus apygardoje) ir Česlavas Olševskis (Medininkų apygardoje). Likusiose vienmandatėse apygardose bus reikalingas antras turas, kuris vyks spalio 25 d.
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis BNS spaudos konferencijoje žadėjo, jog ir toliau sieks kitokios politikos ir stengsis, kad partijos kalbėtų apie idėjas, o ne tik dalyvautų mūšyje viena prieš kitą: „[Pirmame rinkimų ture] matėme daug priešpriešos. Kai kurių oponentų buvo pasirinkta konkuruoti ne idėjomis, o buvo raginama balsuoti prieš. Mūsų sau keltas tikslas buvo minimaliai veltis į batalijas. Kampanija būtų linksmesnė, jei vyktų koks mūšis. Laikysimės tos pačios strategijos, bandysime atskleisti savo programą. Norime „už“ kampanijos, o ne „prieš“, – teigė Gabrielius Landsbergis.
Tiek partijos sąrašo vedlė Ingrida Šimonytė, tiek G. Landsbergis atsisakė kalbėti apie galimas koalicijas arba mažumos vyriausybę: „Tai labai ankstyvas klausimas dėl koalicijos, nes galutinio vaizdo nematome. Tik pusė distancijos. Svarbiausia žinia šiandien, kad galima „Santarvės“ koalicija, ji galėtų aprėpti didesnį lūkesčių ratą. Einame ne skaldymosi, ne politinės atskirties didinimo keliu, o sutarimo paieškos keliu“, – apie galimas koalicijas kalbėjo G. Landsbergis
Kalbėdama apie galimus ministrus, I. Šimonytė kaip pagrindinį kriterijų išskyrė meritokratijos principą, o ne savo asmenines preferencijas, taip pat ji norėtų, kad naujoje vyriausybėje būtų daugiau moterų nei dabartinėje.
BNS spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga džiaugėsi rinkėjų aktyvumu ir tuo, kad jam įtakos nepadarė koronaviruso situacija.
„Nei šiais metais, nei praėjusiais po pirmojo turo nekalbėjome su kitomis partijomis dėl koalicijos. Galime kalbėtis tik apie vienmandates apygardas“, – sakė LŽVS partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Įsivaizduojame save dirbančius opozicijoje. Būtų šiek tiek liūdna, nes mūsų oponentai sakė, kad viską, ką darėme, naikins. Pavyzdžiui, kad panaikintų alkoholio reklamos draudimą, dėl to būtų liūdna. Lauksime rinkėjų apsisprendimo“, – svarstė R. Karbauskis.
„Neitume į koaliciją su partijomis, kurios norėtų legalizuoti narkotikus. Taip pat esame daug pasiekę farmacijos ir vaistų kontrolės prasme. Negalėtume susitarti su Laisvės partija“, – apie raudonąsias linijas kalbėjo LVŽS pirmininkas.
Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas pabrėžė, kad svarbiausias jų pasiekimas – puiki partijos programa: „Noriu padėkoti visiems rinkėjams, kad taip aktyviai dalyvavo. Džiuginantis rezultatas. Įvykdėme savo pagrindinį tikslą – vėl tapti parlamentine partija. Vadinasi, kad mūsų programa labai gera. Tikimės, kad galėsime įgyvendinti programą“, – kalbėjo partijos pirmininkas.
Lietuvos socialdemokratų partijos prastas pasirodymas pirmame Seimo rinkimų ture nustebino daugelį. Gintautas Paluckas bent dabar nesiruošia trauktis iš partijos pirmininko pareigų: „Ruošiamės rimtai kovai“, – sakė jis.
Paluckas atmeta galimybę koaliciją sudaryti su politinės dešinės partijomis: „Socialdemokratų kairiosios partijos prievolė yra jungtis prie centro-kairės koalicijos. Nematau prielaidų ir galimybių jungtis prie konservatorių“, – kalbėjo G. Paluckas.
Paluckas, paklaustas apie tai, kaip jis žiūri į susijungimą su kitais socialdemokratais, tai vertino skeptiškai: „Žvelgiant į ateitį ir turint galvoje atsinaujinusius socialdemokratus bei išgrynintą tapatybę, nematau galimybių jungtis su LSDDP. Paskiri žmonės, žinoma, gali sugrįžti“, – teigė G. Paluckas.
Kaip ir daugelis partijų, socialdemokratai atsisakė labai aiškiai nusakyti ateities koalicijos galimybę: „Turime 12 antrų turų ir norėtume ten gerai pasirodyti ir sulaukti rinkėjų palaikymo“, – kalbėjo pirmininkas.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė spaudos konferencijoje aptarė galimybes jungtis į būsimąją valdančiąją koaliciją: „Pirmasis rinkimų turas dar nėra finalas, antrasis turas parodys daugiau. Mums svarbios švietimo, žmogaus teisių, aplinkosaugos problemos, tačiau bet kokia kaina į valdžią nesiveršime ir savo sielos nepardavinėsime dėl kėdžių. Dėl koalicijos nesikalbėjome su niekuo“, – kalbėjo partijos pirmininkė.
„Rezultatas turėtų įrodyti, kad Lietuva yra šiuolaikinė, XXI a. valstybė“, – kalbėjo partijos narys Tomas Vytautas Raškevičius.
„Jeigu Lietuva neinvestuos į žinias, tai užstrigsime vidutinių pajamų spąstuose. Nenorime atsilikti nuo kitų valstybių, todėl mūsų didžiausias prioritetas yra švietimas“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Lietuvos liberalų sąjūdis, nepaisant to, kad buvo parlamentinė partija, pasirodė prasčiau nei naujai į politiką atėjusi Laisvės partija: „Savo rezultatą vertiname kaip gerą. Tą amplitudą, kurią prognozavome, atitiko. Mūsų pasirodymas vienmandatėse apygardose pakoreguos šį rezultatą. Natūralu, kad nauja, ryški partija sulaukė rinkėjų palaikymo. Džiaugiamės, kad liberalių pažiūrų partijos turės daug atstovų Seime. Suprantame, kad Lietuvoje yra stiprus pokytis ir noras liberalių idėjų atstovavimo Seime“, – kalbėjo Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis BNS spaudos konferencijos metu paklaustas, ar svarstys atsistatydinimą iš partijos pirmininko pareigų dėl prasto pasirodymo Seimo rinkimuose, sakė, kad prisiima visą atsakomybę, ir jo atsistatydinimo klausimas bus aptartas partijos viduje.