Tik pasibaigus Nacionalinei demokratų konvencijai, niekas negalėjo įsivaizduoti, kad kova dėl Baltųjų rūmų bus tokia nuožmi ir tokia tolygi, nes tuomet demokratė Hillary Clinton respublikoną Donaldą Trumpą buvo palikusi toli už nugaros. Tačiau iki rinkimų dienos likus 40-čiai dienų, nė vienas iš kandidatų neturi aiškios persvaros siekiant 270 rinkikų kolegijos balsų, dėl labai apylygės kovos lemiamose valstijose, galinčiose palinkti tiek į vieną, tiek į kitą pusę.
Kaip vyksta paskutinysis prezidento rinkimų etapas?
Prezidentas renkamas netiesioginiais rinkimais pagal paprastos daugumos atstovavimo sistemą. Kandidatus į prezidentus iškelia politinės partijos savo suvažiavimuose prieš 4-6 mėn. iki rinkimų pradžios. Prezidentą tiesiogiai renka rinkikai, piliečių išrenkami kiekvienoje valstijoje iš politinių partijų pateiktų sąrašų, pagal toje valstijoje į aukštuosius (Senatas) ir žemuosius (JAV Kongresas) parlamento rūmus renkamų deputatų skaičių. Kiekvienoje valstijoje visi rinkikų mandatai atitenka tai partijai, kurios sąrašas toje valstijoje gavo paprastą balsų daugumą. Tik Meinas (4 rinkikai) ir Nebraska (5 rinkikai) savo atstovus renka pagal proporcinę sistemą. Išrinktieji rinkikai pirmiausia balsuoja juos išrinkusios valstijos sostinėje, o vėliau susirenka Vašingtone ir balsuodami pagal valstijas renka prezidentą ir viceprezidentą.
Rinkikų kolegiją sudaro po du kiekvienos valstijos senatorius (iš viso 100), kurie renkami neatsižvelgiant į gyventojų skaičių visuotiniais tiesioginiais rinkimais 6 metams, o 1/3 jų yra perrenkami kas 2 metai, ir 435 Atstovų rūmų deputatai, renkami 2 metams visuotiniais tiesioginiais rinkimais kiekvienoje valstijoje maždaug proporcingai valstijos gyventojų skaičiui. Daugiausia rinkikų atstovauja tankiausiai apgyvendintai Kalifornijai – 55, mažiausiai, po 3 rinkikus, atstovaujama Juta, Montana, Aliaska, Vermontas, Delaveras, Vajomingas ir Šiaurės Dakota.
Valstija turi teisę kontroliuoti, kaip balsuoja jos atstovai rinkikų kolegijoje, o 24 valstijose balsavimas kitaip, negu rinkimuose nusprendė valstijos rinkėjai, baudžiamas įstatymu. Tiesa, šių įstatymų taikyti nėra tekę.
Tiesa, šios šalies rinkimų istorijoje esame turėję ir ypatingų atvejų: 1876 m. Rutherfordas B. Hayesas, 1888 m. Benjaminas Harrisonas ir 2000 m. George’as W. Bushas tapo prezidentais gavę mažiau už konkurentus rinkėjų balsų, bet juos rėmė daugiau rinkikų iš mažųjų valstijų.
Kas vyksta šiuose rinkimuose?
Remiantis dauguma šaltinių, Clinton laimėjo svarbius pirmuosius prezidentinius debatus, įvykusius šį pirmadienį. Įvairios apklausos, tokios kaip CNN/ORC ir „Public Policy Polling“, patvirtino, kad Clinton persvara buvo aiški, o duomenų analizės interneto svetainė „FiveThirtyEight“ prognozuoja, kad ši pergalė jai suteiks šiokio tokio pranašumo priešrinkiminėse apklausose.
Tačiau pasibaigus debatams ir kandidatams grįžtant į įprastą kampanijų ritmą, naujausi duomenys iš svarbiausių neapsisprendusių valstijų, Clinton atžvilgiu, nėra tokie jau ir palankūs.
Pavyzdžiui, „Charlotte Observer“ ir „McClatchy“ organizuotos tikslinės grupės metu buvo išsiaiškinta, kad po debatų 4 iš 21 neapsisprendusio Šiaurės Karolinos rinkėjo labiau palinko į respublikonų pusę. Nors, dėl nedidelės apklausos imties, šį rezultatą reikia vertinti atsargiai, demokratų nominantei Šiaurės Karolinoje reikėtų postūmio, mat kol kas, pasak „FiveThirtyEight“ duomenų, yra 58,3 proc. tikimybė, kad ši valstija rinkimuose palaikys respublikonų pusę, o, pagal „Real Clear Politics“ išvestą apklausų vidurkį, respublikonų nominantas pirmauja mažiau nei vienu procentu. 2008 metais prezidentas Obama susirinko 15 Šiaurės Karolinos rinkikų balsų, tačiau 2012 m. šioje valstijoje pralaimėjo.
Turinti net 29 rinkikų balsus, Florida yra tikėčiausia valstija, galinti nulemti rinkimų baigtį – „FiveThirtyEight“ skaičiavimais, tokia tikimybė siekia 16,7 procentus.
Labai svarbus vaidmuo šiuose rinkimuose gali tekti ir Pensilvanijai, turinčiai 20 rinkikų balsų. Rinkiminė kova „Keystone“ valstijoje pastaraisiais mėnesiais vyksta nuožmiai, be aiškesnio nugalėtojo. Remiantis apklausomis, Clinton prognozuojama pergalė Pensilvanijoje su 66,1 procento persvara, tačiau pastaruoju metu ši persvara vis mažėja. „Real Clear Politics“ apklausų vidurkis nurodo, kad rinkimuose dalyvaujant keturiems kandidatams (įskaitant libertarą Gary Johnsoną ir Žaliųjų partijos atstovę Jill Stein) Clinton Pensilvanijoje pirmauja prieš Trumpą 43,6 –
41,8 proc. Naujausia CNN/ORC apklausa rodo, kad keturių kandidatų kovoje Clinton Trumpą lenkia 45-44 proc..
Turinti net 29 rinkikų balsus, Florida yra tikėčiausia valstija, galinti nulemti rinkimų baigtį – „FiveThirtyEight“ skaičiavimais, tokia tikimybė siekia 16,7 procentus.
Dar viena valstija, į kurią krypsta žvilgsniai, yra Florida, kuri liūdnai pagarsėjo nulėmusi rinkimų baigtį 2000-aisiais. Prieš pat debatus atlikta Suffolk universiteto apklausa rodo, kad keturių kandidatų kovoje Clinton Trumpą lenkia 45 – 43,6 proc., tačiau Monmouth universiteto apklausa atskleidė Trumpo persvarą 5 procentiniais punktais. „Real Clear Politics“ apklausų vidurkyje Clinton keturių kandidatų kovoje Trumpą lenkia vos puse procentinio punkto. Trečiadienį paskelbta „FiveThirtyEight“ prognozė pergalę šioje valstijoje vis dėlto pranašauja Trumpui, su 55,8 proc. persvara. Turinti net 29 rinkikų balsus, Florida yra tikėčiausia valstija, galinti nulemti rinkimų baigtį – „FiveThirtyEight“ skaičiavimais, tokia tikimybė siekia 16,7 procentus.
O tuo metu Ohajas palengva linksta į Trumpo pusę. 2008-aisiais ir 2012-aisiais valstijoje labai nedidele persvara laimėjo prezidentas Obama. Visos penkios naujausios apklausos, įtrauktos į „Real Clear Politics“ vidurkį, atskleidė Trumpo persvarą (ji skirtingose apklausose varijuoja 1-5 procentais). Trečiadienį paskelbtoje prognozėje nurodoma 62,3 proc. tikimybė, kad 18 Ohajo rinkikų balsų atiteks
Trumpui.
O štai Ohajo kaimynas Mičiganas, regis, linksta į Clinton pusę. Naujausia „Detroit Free Press“ apklausa rodo, kad keturių kandidatų kovoje Clinton prieš Trumpą laimi 38 – 35 proc. „FiveThirtyEight“ prognozuoja 67,7 proc. tikimybę, kad Mičigano balsai atiteks Clinton.
„FiveThirtyEight“ skaičiavimais, šių prezidento rinkimų baigtis yra labai neaiški. Nors, naujausiomis prognozėmis, Clinton pergalės tikimybė yra vertinama 55,8 procento, o Trumpo – 44,2 procento, kol kas yra per daug nežinomųjų, kad šiuos skaičius laikytume patikimais.
