Regis, ką tik Jungtinė Karalystė šokiravo pasaulį nubalsavusi palikti Europos Sąjungą. Tačiau mums čia, kitoje Atlanto pusėje, nederėtų badyti pirštais į skandalus ir nelaimes svetimame kieme, o verčiau reiktų racionaliai įvertinti situaciją, kurioje patys esame atsidūrę.
Per nepilnas porą savaičių šalį ir vėl sukrėtė nerimą keliančios dviejų afroamerikiečių – Altono Sterlingo ir Philando Castile’o – žūtys nuo policijos pareigūnų rankų, o taip pat rasinių motyvų paskatintas snaiperio išpuolis prieš Dalaso policiją, nusinešęs 5 baltaodžių policininkų gyvybes (dar devyni buvo sužeisti). Vos po kelių dienų juodaodžių separatistas tylų sekmadienio rytą nušovė tris policininkus Baton Ruže, Luizianoje (vienas jų – juodaodis, prieš tai savo paskyroje raginęs pažįstamus: „Neleiskite neapykantai užkrėsti jūsų širdžių.“).
Politiniai lyderiai abiejose stovyklose ta proga pasakė tinkamus dalykus apie tai, kad būtina susivienyti ir spręsti rasinius konfliktus, remti teisėtvarką ir užtikrinti prasmingas kriminalinio teisingumo reformas. Tačiau, nepaisant to, vis tiek išlieka visaapimantis jausmas, kad esame valstybė be lyderių.
Prezidento Obamos vertinimo reitingai vos peržengia 50 procentų, tačiau net 9 procentais (49 proc. prieš 40 proc.) daugiau amerikiečių mano, kad jo valdoma šalis yra silpnesnė. Beveik du trečdaliai amerikiečių mano, kad daugiau teroristų išpuolių turi bent mažiausią tikimybę įvykti, o 60 % nepritaria tam, kaip prezidentas tvarkosi su IS.
Tačiau abu kandidatai į prezidentus demonstruoja ne ką geresnius, jei ne prastesnius rezultatus. Naujausia „ABC/Washington Post“ apklausa atskleidė, kad 70 procentų amerikiečių Donaldą Trumpą vertina neigiamai, o 56 procentai - „labai neigiamai“. Praeitą mėnesį neigiamai jį vertinusių asmenų buvo 10 procentų mažiau. Hillary Clinton reitingai neblizga, tačiau jie yra kur kas geresni nei Trumpo. Ją neigiamai vertina 55 procentai respondentų, kaip ir praėjusį mėnesį.
Tačiau neigiami reitingai persekioja ne tik kandidatus į prezidentus. „The Real Clear Politics“ Kongreso darbo įvertinimo vidurkis yra vos 12 procentų. Panašiai, vos 12 procentų, pritaria respublikonų atliekamam darbui Kongrese, atskleidžia naujausia „Quinnipiac“ apklausa. Kongreso demokratų darbą palankiai vertina 31 procentas respondentų, kas toli gražu nėra įspūdingas pasiekimas.
Išvada aiški: Amerikos visuomenė nepasitiki visomis pagrindinėmis šalies institucijomis, išskyrus kariuomenę ir policiją. Ir tai, policijos reikalai yra ne patys geriausi, o šios institucijos vertinimas smarkiai priklauso nuo vertinančiojo rasės.
Tokiomis sąlygomis turbūt nestebina tai, kad 81 procentas amerikiečių mano, kad politikai į pirmą planą iškelia savo interesus, o 79 procentai yra įsitikinę, kad Vašingtonas neturi jokio supratimo, kuo gyvena likusi šalis. Tai dar keli dalykai, kuriuos atskleidė įvairios respektabilių apklausų vykdymo organizacijų atliktos apklausos, demonstruojantys elektorato pyktį:
– Vos 13 procentų amerikiečių mano, kad mūsų dvipartinė sistema yra efektyvi;
– 60 procentų norėtų realios trečiosios partijos alternatyvos;
– Daugiau nei pusė (55 %) jaučiasi bejėgiai šių metų prezidento rinkimuose.
Ar galime stebėtis, kad žmonės šitaip jaučiasi per rinkiminius metus, kai vienos didžiosios partijos kandidatė yra atsidūrusi FTB tyrimo taikiklyje, o kitos partijos kandidatas yra... Donaldas Trumpas?
Deja, problema apima daugiau nei tik Vašingtoną. Pagal naujausius „Gallup“ paskelbtus duomenis, vos 21 procentas amerikiečių pasitiki šalies televizijų naujienomis ir tik 20 procentų pasitiki laikraščiais. Į privataus ekonomikos sektoriaus institucijas irgi žvelgiama su įtarimu. Didžiosiomis korporacijomis ir bankais pasitiki atitinkamai vos 18 ir 27 procentai žmonių. Vos 23 procentai pasitiki kriminalinio teisingumo sistema, o valstybinių mokyklų sistema pasitiki mažiau nei trečdalis.
Išvada aiški: Amerikos visuomenė nepasitiki visomis pagrindinėmis šalies institucijomis, išskyrus kariuomenę ir policiją. Ir tai, policijos reikalai yra ne patys geriausi, o šios institucijos vertinimas smarkiai priklauso nuo vertinančiojo rasės.
Tačiau klausantis politikų niekada nė nepagalvotum, kad šalies piliečių pasitikėjimas institucijomis yra visiškai sunykęs. Regis, politikai yra paskutiniai žmonės šalyje, kurie vis dar nesupranta, kad amerikiečiai yra įsiutę, o jų kantrybės taurės – perpildytos. (Panašų nesupratingumą matėme ir Britanijoje, kur elitas buvo tikras, kad piliečiai garantuotai nubalsuos už pasilikimą Sąjungoje.)
Akivaizdu, kad pasimetusiems amerikiečiams norisi stabilumo įnešti galinčio lyderio. Deja, saugumo garantuoti negali nė žmonių pasitikėjimą praradusi Clinton, nei tuščiaviduris šoumenas Trumpas.
