Tegu pastaruosius septynerius metus meras Rahmas Emanuelis ir nevaldė Vėjų miesto su tokiu geležiniu kumščiu, kokiu pasižymėjo jo pirmtakai, tačiau čia yra Čikaga – meras čia visuomet yra didelis autoritetas, o Emanuelis nebuvo išimtis. Šokiruojantis jo praėjusios savaitės pareiškimas, kad jis nesieks trečiosios kadencijos, paliko galios vakuumą. Nepopuliariajam merui iššūkį 2019 metų rinkimuose iki tol buvo pasiryžę mesti 11 kandidatų – dabar tikėtina šis būrys dar labiau išaugs.
Pareiškimas iš tiesų buvo šokiruojantis. Taip, Emanuelis buvo nepopuliarus. Jis uždarė dešimtis mokyklų, jo valdymo metais miestą siaubė ginkluotas smurtas, jis nesugebėjo suvaldyti gyventojų migracijos iš miesto. Jo administraciją supurtė ne vienas skandalas, o garsiausiai nuskambėjo susiję su policijos brutalumo atvejais.
Ir vis dėlto, Čikagos merai patys posto neatsisako. Nuo 1947 metų perrinkimo nusprendė nesiekti vos vienas – meras Richardas M. Daley 2001 metais – tačiau iki tol jis mero rinkimus buvo laimėjęs jau 6 kartus. Nepaisant menko populiarumo, Emanuelis taip pat turi ir kuo didžiuotis: pirmiausia, klestinčiu Čikagos centru, dėl kurio mieste yra didžiausias darbo vietų skaičius per kelis dešimtmečius. Jis taip pat buvo laikomas vasario mėnesį vyksiančių rinkimų lyderiu, o jo kampanija iki šio surinko šešis kartus daugiau lėšų, nei lėšų rinkimą jau pradėję devyni jo varžovai kartu sudėjus.
Tačiau jis pranašumą turėjo dar ir dėl to, kad tuo pat metu negalima kandidatuoti į mero it į miesto tarybos nario postą, tad jam iššūkio nemetė nė vienas pareigas šio metu einantis Čikagos politikas, nenorėdami rizikuoti esamomis pareigomis. Nekandidatavo taip pat ir niekas iš jo buvusių kolegų Obamos administracijoje. Tačiau situacija dabar pasikeitė. Tarp naujų kandidatų vardų patenka ( pasak „NBC Chicago“ žurnalistės Mary Ann Ahern) buvęs Obamos švietimo sekretorius Arne Duncanasa, buvusi Obamos patarėja Valerie Jarret ir Billas Daley – vieno Čikagos mero sūnus bei kito brolis, jau nekalbant apie visą būrį miesto ir apygardos pareigūnų.
Trumpai tariant, tuoj bus lengviau išvardinti, kas mero rinkimuose nedalyvauja. Greičiausiai, daugumos kandidatų vardų nežinosite ir nebūsite girdėję. Tai reiškia, kad labai tikėtina, jog antrajame rinkimų rate susigrums du kandidatai, surinkę mažiau nei 25 procentus balsų. Vadinasi, vieno ar dviejų procentinių punktų persvara pirmajame rate gali nulemti galutinį laimėtoją. Tas žmogus tikrai nebus tas, kurį pasirinko ir rėmė gyventojų dauguma.
Politinės struktūros prasme Čikaga skiriasi nuo kitų JAV miestų. Pirmiausia, čia nėra kadencijos apribojimų nei merui, nei miesto tarybos nariams, dėl ko čia gyvuoja ilgamečiai ir tamprūs tarpusavio politiniai santykiai, kokius retai galima išvysti kur nors kitur. Nenuostabu, kad nuo 1973 iki 2012 metų iš maždaug 100 Čikagos miesto tarybos narių, 31 buvo nuteistas dėl kaltinimų korupcija. Antra, Čikagos miesto taryba yra milžiniška: 50 narių atstovauja vos per 50 tūkstančių žmonių turinčias apylinkes. Daug didesnis Los Andželo miestas teturi 15 miesto tarybos narių. Ekspertų nuomone, dėl tokios situacijos miesto taryba yra pilka mero patikėtinių masė.
Emanuelio pirmtakas Richardas M. Daley naudojosi savo galia ir šalininkais miesto taryboje, kad sutriuškintų oponentus. Miesto tarybos nariai su nuomone ir pozicija, o ne aklai sekantys meru yra retenybė. Vienintelė išimtis – tai baltaodžių tarybos narių sukilimas prieš pirmąjį juodaodį miesto merą Haroldą Washingtoną, poste buvusį per trumpą Daley Sūnaus ir Daley Tėvo tarpuvaldį. Prieš Washingtoną meru buvo Richardas J. Daley, apie kurio įtaką vietiniam demokratų aparatui sklandė legendos ir suteikė jam didelės galios nacionaliniame lygmenyje.
Emanuelis taip pat nuo pat pradžių turėjo tokią aklą paramą. Taip, jo autoritetas antrojoje kadencijoje kiek sumažėjo, bet net jei kažkas ir pasisakydavo prieš jį, galiausiai vis tiek aklai pritardavo visiems jo sprendimams. Tačiau dabar į postą atėjus atsitiktiniam asmeniui, o ne interesų statytiniui, situacija turėtų pradėti sparčiai keistis. Gal 2019-ieji bus tie metai, kai po 50 metų kažkas pradės braškėti savo korumpuotumu visoje šalyje liūdnai pagarsėjusioje mūsų miesto valdžioje? O gal ji naują žmogų tik suvirškins ir išspjaus? Bet kokiu atveju, laukia permainos.
