Jungtinės Valstijos yra tvirtai pasišventusios saugoti savo NATO sąjungininkus Europoje ir toliau tęs karių buvimą Lietuvoje bei kitose valstybėse, kuris skirtas atgrasyti agresyviai besielgiančią Rusiją, neseniai interviu LRT TELEVIZIJAI teigė JAV ambasadorė NATO Kay Bailey Hutchison. Savo mintimis ir įžvalgomis apie padėtį Lietuvos ir JAV santykiuose šiandieninių politinių įvykių kontekste paprašėme pasidalinti LR Seimo nario Žygimanto Pavilionio, Europos Parlamento nario Juozo Oleko, JAV Baltųjų rūmų visuomeninio patarėjo LR Garbės konsulo dr. Jono Prunskio ir JAV lietuvio, istoriko, visuomenės veikėjo, karininko, plk. lt. Kęstučio Eidukonio.

Seimo nario, buvusio ambasadoriaus Vašingtone Žygimanto Pavilionio nuomone, žinant, kad JAV yra bent jau 2/3 visos NATO karinės galios, JAV karių buvimas Lietuvoje yra labai svarbi atgrasos priemonė: „Kaip žinia, Rusija labiau baiminasi būtent JAV, o ne tik kitų NATO šalių buvimo mūsų teritorijoje. Be abejonės, jų visų buvimas yra labai svarbus karinis-politinis atgrasymo veiksnys, nes Lietuvos gynybos atveju mums reikės visos NATO solidarumo. Turime siekti, kad Lietuvoje būtų proporcingai tiek pat JAV karių, kaip ir Lenkijoje, ir kad jie čia būtų ne tik kartais, pratybose, bet nuolat. Dėl ko labai tikimasi ir JAV lietuvių paramos.“

Pasak JAV lietuvio plk. ltn. Kęstučio Eidukonio, tai, kad JAV ir NATO pasiruošusi Lietuvą ginti, yra dėka dabartinės JAV politikos: „Prezidento D. Trumpo administracija remia NATO ir Lietuvą, bet JAV Prezidentas norėjo paspausti NATO, kad visi prisidėtų skirdami bent 2% BVP gynybos išlaidoms. 2017 m. tiek skyrė tik 5 valstybės, 2019 m. – devynios. JAV skyrė 3,42 %, Lietuva – 2,03 %, o Vokietija – 1,38 %, iš visų NATO šalių JAV sumoka daugiau kaip 22 % gynybos išlaidų. Tad kyla klausimas, kam kyla didžiausias pavojus dėl Putino – JAV ar Europos Sąjungai? Kitas klausimas – kodėl taip nevienodai NATO šalys moka ir kodėl JAV turi tempti tokią didelę dalį? Kaip stipriausia valstybė pasaulyje, JAV turi apsaugoti nuo blogybių kitas šalis – tai reiškia, kad JAV karinės pajėgos yra daugiau išsimėčiusios nei Europos Sąjungos. JAV yra suvaržyta dėl karinių dalinių, kiek karių gali būti Lietuvoje visą laiką ir kiek ilgai gali būti laikinai. Tai kartu yra ir signalas Rusijai dėl Baltarusijos.“

Europos Parlamento nario Juozo Oleko teigimu, JAV karių buvimas Lietuvoje, bendros pratybos su Lietuvos ir NATO vienetų kariais yra ne tik atgrasymo priemonė – bendros įvairių NATO aljanso karių pratybos užtikrina skirtingų valstybių karių sąveikumą (angl. Interoperability) ir pasirengimą krizės atveju efektyviai veikti kartu. „Pažymėtina, kad teigiamą JAV karių buvimo Lietuvoje aspektą vertinu ne tiek mūsų valstybės, kiek regioniniu mastu. JAV karių buvimas Rytinėje Europos dalyje yra garantu, kad bus užtikrintas NATO sutarties 5 straipsnio veikimas, jog JAV į bet kokią provokaciją reaguos nedelsdama,“ – sako buvęs Krašto apsaugos ministras.

LR Garbės konsulo JAV dr. Jono Prunskio nuomone, JAV kariuomenės buvimo Lietuvoje reikšmė yra didžiulė – tai yra aiški žinia tiek lietuviams, tiek jų sąjungininkams, tiek priešininkams, kad puolimas prieš Lietuvą būtų tas pats, kas išpuolis prieš JAV: „Tai, jog Jungtinės Valstijos siunčia į Lietuvą antrą batalioną, kurio iš pradžių nebuvo numatyta, ir kad vietoj to, jog kariai išvyktų iki šių metų pabaigos, kaip buvo iš pradžių planuota, jie pasiliks iki kitos vasaros – yra D. Trumpo administracijos palaikymo Lietuvai ženklas. Kai tik Baltieji rūmai paskelbė, kad jie išvedė karius iš Vokietijos, nes Vokietija nevykdo NATO reikalavimų, susisiekėme su Baltaisiais rūmais ir paprašėme, kad jie išsiųstų papildomai JAV karių į Lietuvą, kur jie bus gerbiami ir įvertinti. Keletą kartų bendravome su Baltaisiais rūmais šiuo klausimu, iš jų neseniai gavau el. laišką, kad JAV siunčia antrą kariuomenės batalioną ir pratęsia JAV kariuomenės buvimą. Tai pasiekta bendromis JAV ir Lietuvos valdžios atstovų pastangomis.“

Buvęs LR Seimo/Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas prisimena, kiek buvo dedama bendrų pastangų, kad būtų priimtas įstatymas dėl Lietuvos įsipareigojimo skirti 2 % BVP gynybai: „Prireikė penkerių metų, kad būtų priimtas šis teisės aktas. Mums pavyko pasiekti, kad JAV perduotų Lietuvai karines priemones, kurias jie traukė iš Afganistano, siųsdami per Klaipėdos uostą į JAV.“ Pasak  dr. J. Prunskio, aktyvaus bendradarbiavimo su B. Obamos administracija rezultatas – Lietuvos oro erdvėje vykusios NATO karinių oro pajėgų treniruotės. Apie NATO naikintuvų nusileidimą Vilniuje tuo metu buvo rašoma pasaulio žiniasklaidoje, įskaitant „Wall Street Journal“ pirmąjį puslapį.

Ž. Pavilionio nuomone, kad Lietuvos vykdymas savo įsipareigojimą NATO dėl gynybos išlaidų, ko nuolat reikalauja ir JAV, yra labai svarbus veiksnys įtikinant Jungtines Valstijas padidinti savo karinį buvimą Lietuvoje, tačiau dar nepakankamas. Parlamentaro nuomone, Lietuva turėtų savo karinį biudžetą padidinti iki 2,5 proc. iki 2025 m., o ne iki 2030 m., kaip oficialiai yra įsipareigojusi. „Be to, turime visapusiškai sustiprinti savo ryšius su JAV – tiek politinius, tiek ekonominius, tiek žmogiškuosius, įskaitant su JAV lietuvių bendruomene. Tai, kad iki šiol neturime Lietuvos Ambasadoriaus, yra tiesiog gėdinga, jeigu nepasakyčiau – kvaila ir netoliaregiška“, – įsitikinęs buvęs ambasadorius.

Tuo tarpu J. Olekas neabejoja: „Jeigu Lietuva nevykdytų savo įsipareigojimų NATO, vargiai galėtume tikėtis tvirtos JAV paramos. Tai ypač aiškiai yra dėstoma JAV prezidento Trumpo pasisakymuose. Tačiau yra ir kiti veiksniai – Lietuvos sienos kartu yra ir NATO aljanso sienos, ir deja – su neprognozuojamų diktatorių valdomomis valstybėmis. Manau, kad JAV politikai ir gynybos ekspertai akylai vertina esamą situaciją ir galimas grėsmes – dėl to savo karinius vienetus ir dislokuoja arčiau valstybės, turinčios potencialią karinio konflikto priekinę liniją (angl. front-line state).“

1. Eidukonio manymu, vien tik faktas, kad Lietuva sumoka savo dalį gynybos išlaidų, bet ir padeda JAV bei NATO kovoti prieš radikalių islamistų grupuotes, daro gerą įspūdį Jungtinėms Valstijoms. „Dabartinis šalies prezidentas labai teisingai pasielgė atšaukdamas dalį JAV karinių dalinių iš Vokietijos vien dėl to, kad ši valstybė nesilaiko savo pažadų ir nesilaiko įsipareigojimų NATO. JAV išlaikyti karinius dalinius Vokietijoje kainuoja daugiau nei $4 milijardus, Vokietija prisideda tik 18 proc. šios sumos, tuo tarpu Japonijoje karių išlaikymas kainuoja irgi maždaug tiek pat, bet ši šalis prisideda 50 proc. Kitas aspektas dėl karių atitraukimo iš Vokietijos – strategiškai tie kariai Vokietijoje nereikalingi, kadangi Europos puolimas vyktų per Suvalkų trikampį, o ne per Fulda. Tad karinės pajėgos turi būti išdėstytos kiek galima priešakyje, o ne tūkstančiai kilometrų užnugaryje,’’ – įsitikinęs plk. lt. K. Eidukonis.

1. Oleko nuomone, JAV ir Lietuvos santykiai visuomet buvo tvirti, mes dešimtmečiais sulaukiame įvairios paramos mūsų valstybei – politinės, diplomatinės, karinės ir per įvairius karinių įsigijimų projektus – finansinės.

Tačiau, Ž. Pavilionio nuomone, Lietuva neišnaudoja visų galimybių, nors beveik milijonas amerikiečių save istoriškai kildina iš Lietuvos, nekalbant apie litvakus ar kitas grupes JAV, kurios mums yra tradiciškai palankios. „Savo kadencijos 2010-2015 m. Vašingtone metu užmezgiau labai glaudžius ryšius ne tik su visomis mūsų regionui atstovaujančiomis grupėmis, bet, pvz., ir su lotynų kilmės amerikiečiais, kurių grupė JAV Kongrese yra ypatingai galinga – dauguma jų – antikomunistai, nes yra smarkiai veikiami ir net vadovaujami Kubos kilmės amerikiečių, kurie nekenčia Castro režimo. Deja, dabartiniai Lietuvos valdantieji pasinaudojo tuo oficialioms atakoms prieš šią vertybinę sąjungą savo rinkiminės kampanijos metu. TS-LKD iniciatyva Seime esame vienintelė ES šalis, iki šiol blokuojanti ES-komunistinės Kubos susitarimą, kuriuo ES iš esmės pakeistų buvusią sovietų sąjungą ir visapusiškai pradėtų remti Castro. Ši parama yra ypatingai svarbi ne tik dabartinei JAV administracijai, kurios Valstybės sekretorius Pompeo mums parašė atskirą padėkos laišką, bet ir istoriškai visai JAV, kuri siekia sugrąžinti demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms Kuboje. Valdantieji bandė visais būdais minėtą sutartį Seime ratifikuoti, bet mes sutelkėme visas jėgas ir tai sustabdėme Seime, nes mums partnerystė su JAV ir mūsų nacionaliniai interesai yra daug svarbesni nei mirštanti Castro diktatūra Kuboje,“ – sako parlamentaras.

Tą faktą, kad Lietuvos kariai treniruojasi Jungtinėse Valstijose, o JAV kariai atlieka pratybas Lietuvoje, teigiamai vertina K. Eidukonis: „Esu kalbėjęs su JAV karininkais ir Lietuvos vyriausiais kariuomenės vadais – jų nuomone, geresnių santykių negali būti. Lietuva turi net ir bendradarbiavimo sutartį su Pensilvanijos Nacionaline gvardija. Esu su jais dirbęs, buvau štabo viršininku treniravimo ir saugumo padalinyje Fort Indian Town Gap Pennsylvania. Kaip žinome, Pennsylvania yra labai daug lietuvių kilmės gyventojų dar nuo caro laikų – tokie dalykai tikrai mus jungia. Vienais metais mano sūnus štabo seržantas Jonas Eidukonis susitiko su kareiviais iš Lietuvos, kurie ten treniravosi, ir jį atpažino kaip lietuvį – pamatė jo pavardę ant uniformos.“

„JAV kariuomenė turi daug ginklų, kurių jau jiems nebereikia. Lietuviai pradėjo suprasti, kaip tuos ginklus galima gražiai „išprašyti“ Lietuvos kariuomenei už dyką arba už labai mažą kainą. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys, manau, tai supranta ir geresnio draugo Amerika neras,“ – sako nemažą patirtį karinėje srityje turintis JAV lietuvis.

Visi pašnekovai sutinka, kad siekiant šių tikslų Lietuva turėtų pasinaudoti JAV lietuvių pagalba. „Be jų paramos mes nebūtume pasiekę daugelio svarbiausių Lietuvos tikslų JAV, – įsitikinęs parlamentaras Ž. Pavilionis. – Padarykime kartu viską, kad JAV Prezidentas, kad ir kuris iš kandidatų būtų išrinktas, nedelsiant susitiktų su Lietuvos ar Baltijos šalių vadovais, išklausytų mus, kad po labai ilgos pertraukos (2002 m.) JAV Prezidentas pagaliau apsilankytų Lietuvoje, kad čia įkurtų nuolatinę savo karinę bazę, kad JAV investicijos Lietuvoje ir toliau būtų vienos didžiausių, kad vieni geriausių pasaulyje JAV universitetai susijungtų dar glaudesniais bendradarbiavimo saitais su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, kad kiekviena valstija ar svarbiausi miestai, uostai turėtų savo partnerius Lietuvoje, kad JAV nedviprasmiškai paremtų mūsų užsienio politikos tikslus regione – kad baltarusiai kuo greičiau galėtų surengti naujus ir demokratiškus rinkimus, kad F. Castro primenantis diktatorius Lukašenka pasitrauktų, kad Kremliaus statomai Vilniaus pašonėje atominei elektrinei Astrave būtų įvestos panašios JAV sankcijos, kaip ir Nord Stream2, kad Ukrainai ir Sakartvelui (Gruzijai, kaip mes ją anksčiau vadindavome) galų gale būtų uždegta žalia šviesa stojimui į NATO (patvirtintas Narystės veiksmų planas), kad minėtoms šalims ir Moldovai iki 2027 m. Lietuvos pirmininkavimo ES atsivertų ir keliai narystei į ES, kad joks JAV Prezidentas daugiau nespaustų rankų Putinui.“

1. Olekas sako, kad JAV lietuviai, kaip ir visi užsienyje gyvenantys Lietuviai, yra Lietuvos ambasadoriai – Lietuvos vardo garsintojai, kultūros ir tradicijų skleidėjai. „JAV lietuviai – mūsų veidas JAV. Turime išlaikyti glaudų ryšį su užsienyje gyvenančiais lietuviais, didinti jų įtraukimą į Lietuvos vystymosi procesus,“– ragina europarlamentaras.

1. Eidukonis pritaria, kad šioje srityje turime dar daug neišnaudotų galimybių: „JAV lietuviai tikrai dar gerai neišnaudoja savo politinės jėgos skatinant JAV politikus dar stipriau įtakoti JAV valdžią daugiau padėti Lietuvai. Mūsų šalis yra toje pačioje fronto linijoje su JAV prieš Rusiją, tad turėtume ieškoti galimybių tai daryti. JAV lietuviai turėtų remti ir balsuoti už tą kandidatą arba partiją, kuri palaiko ir palaikys Lietuvą. Galime dirbti su kitomis JAV organizacijomis padedant savo partijai ar kandidatams, bet turime vengti susipriešinimo, nesantaikos kurstymo.“

 „JAV lietuviai turėtų vertinti D. Trumpo administracijos paramą stiprinant karinį aljansą, kuriam priklauso abi šalys. JAV turėdamos daugiau karių Lietuvoje, be abejo, siunčia signalą ne tik Baltarusijai, bet ir kitoms šalims, jog JAV ir Lietuvos aljansas yra stiprus,“ – tokia dr. J. Prunskio nuomonė.

Seimo narys Ž. Pavilionis nesutinka su kai kurių politologų nuomonei, kad JAV karių perkėlimą į Lietuvą galima traktuoti kaip spaudimą Baltarusijos valdžiai:  „Lukašenkos režimas kartu su Maskva sutartinai žvangina ginklais prie pat mūsų sienų, Putinas ruošiasi įvykdyti Baltosios Rusios aneksiją. JAV niekada nepripažino Baltijos šalių okupacijos, negali leisti Putinui įvykdyti ir šį nusikaltimą mūsų kaimynystėje, galų gale, Lietuva ir Lenkija šiandien atstovauja baltarusių tautai, kuri nekenčia Lukašenkos, nenori Kremliaus statomos atominės bombos mūsų pasienyje, nenori, kad jų šalis prarastų laisvę, nori demokratinių rinkimų, po kurių pati baltarusių tauta apsispręstų, kas yra jos tikrieji draugai. Jeigu JAV stos į Putino ir Lukašenkos pusę, mes niekada to negalėsime suprasti – jeigu atvirai, kol kas esu nusivylęs nepakankama JAV parama baltarusių laisvei, tikiuosi, kad po rinkimų JAV taps žymiai aktyvesnė, o kol kas raginu JAV lietuvius padėti baltarusiams Vašingtone ir kitose JAV vietose kelti savo tikslus, sujungti savo jėgas su lenkais ir ukrainiečiais vardan baltarusių laisvės, ieškoti paramos baltarusių laisvės bylai visur – kaip tai darydavo JAV lietuviai mūsų Nepriklausomybės kovų sūkuryje. JAV buvo, yra ir išlieka mūsų sąmonėje kaip pagrindinis laisvės ir demokratijos švyturys pasaulyje, toks ir turi išlikti, kitaip mes būsime didesni amerikiečiai už pačius amerikiečius.“

„JAV kariuomenės rotacinių pajėgų dislokavimasis Lietuvoje nėra naujas reiškinys, tai vyko ir anksčiau. JAV kariuomenė turi savo treniruočių, pratybų ir rotacijų ciklus, taigi nebūtinai tas cikliškumas turėtų sutapti su politiniais reiškiniais, vykstančiais prie Lietuvos sienų. Taigi, aš to netraktuoju kaip spaudimo Baltarusijos valdžiai. Beje, pažymėčiau, kad aš šiandien karinės grėsmės iš Baltarusijos pusės neįžvelgiu, nors be abejo, ten vykstantys procesai yra neraminantys,“ – sako J. Olekas.

„Diplomatinėje tarnyboje sakydavo – kartais reikia kam nors tik uždėti ranką ant peties ir priminti, kad tave domina kas nors, o kartais reikia su pagaliu trenkti tarp akių, kad parodytum, jog tau reikalas yra labai svarbus. Kol kas čia tik ranka uždėta prie peties, o pagalys turėtų ateiti iš ES, kadangi viskas vyksta mūsų kaimynystėje. Juk jeigu kaimynams nerūpi, kodėl turi rūpėti tolimam dėdei?“ – svarsto K. Eidukonis.  

Lietuva siekia užtikrinti, kad mūsų sąjungininkų amerikiečių karinės pajėgos būtų nuolatinės.  Be jokios abejonės, to siekiant Lietuvai teks atlikti nemažai „namų darbų“. „JAV ne tik žodžiais, bet ir darbais turi tapti mūsų pagrindine sąjungininke, turime išrinkti tokią valdžią Lietuvoje, kurios lyderiai bent jau mokėtų anglų kalbą, būtų vakarietiški, o ne flirtuotų su įvairiais režimais Rytuose, turime paskirti labai stiprų Lietuvos Ambasadorių Vašingtone, padvigubinti mūsų ambasadą JAV, įpareigoti visas Lietuvos ministerijas paskirti bent jau po vieną savo atstovą Jungtinėse Valstijose, turime skirti žymiai daugiau lėšų mūsų verslo misijoms JAV, kaip ir nuolatiniams ryšiams su JAV lietuvių bendruomene, galų gale, turime baigti spręsti pilietybės išlaikymo klausimą – mums nepavyko paskutiniame referendume, turime bandyti dar kartą, tik šį kartą labai gerai pasiruošiant – iki mūsų visų galutinės pergalės,“ – sako buvęs ambasadorius Vašingtone Ž. Pavilionis.

Tuo tarpu europarlamentaro J. Oleko nuomone: „Visų pirma turime pagerinti priimančiosios šalies teikiamos paramos kokybę: parengti modernias karines bazes, pastatyti reikiamą infrastruktūrą, sukurti gerovės paslaugas (angl. welfare). Nors pastaraisiais metais Lietuva investuoja į tokio pobūdžio objektų statybą, plečia poligonus, įrengia geresnes treniravimosi vietas, mano vertinimu, šioje vietoje laukia dar daug namų darbų. JAV ar kitų NATO valstybių sąjungininkių kariai, atvykę į mūsų šalį, tarnybos laikotarpiu turi jaustis kaip namie – jų buvimas Lietuvoje turi būti patogus, gyvenimo sąlygas turime maksimaliai priartinti prie gyvenimo namuose pojūčio.“  

Lietuvos garbė konsulas dr. J. Prunskis sako, kad „siekiant nuolatinio tikro buvimo Lietuvoje, svarbiausias pastarasis mūsų pasiekimas yra antrojo bataliono siuntimas į Lietuvą ir buvimo pratęsimas iki kitos vasaros. Lietuva turi parodyti pagarbą, dėkingumą ir svetingumą JAV kariams. Tam taip pat reikės politikos pokyčių, kurie palaipsniui vyksta – jie ypač svarbūs šiuo metu, palaikant ilgalaikį JAV karių buvimą Lietuvoje.“

Loreta Timukienė