Siūlo darbą: Reikalingas trečios pagal dydį šalies valstybinių mokyklų sistemos vadovas, kad pakeistų savo pirmtakę, turėjusią pasitraukti dėl vykstančio federalinio tyrimo. Dėmesio! Teks dirbti viską kontroliuojančiam merui-prievaizdui. Sistema yra ant bankroto ribos, su $1,1 milijardo trūkumu biudžete. $9,5 milijardo pensijų krizė. Itin mažas skolinimosi reitingas. Gali būti, kad valstijos pagalba ateis su griežta priežiūra. Į pabaigą einantys mokytojų kontraktai. Antro streiko per trejus metus grėsmė.
Maždaug taip atrodo darbo skelbimas pareigoms, kurioms kandidato ieško meras Rahmas Emanuelis – ketvirtojo per ketverius metus. Priimtasis asmuo vadovaus edukacinei politikai, kuri yra didžiausias mero prioritetas.
Vieta atsilaisvino praėjusį penktadienį, kai atsistatydino Barbara Byrd-Bennet, praėjus penkioms savaitėms po to, kai pasiėmė mokamų atostogų prasidėjus federaliniam $20,5 milijonų vertės mokyklų direktorių kvalifikacijos kėlimo kursų sutarties, be konkurso suteiktos jos buvusiam darbdaviui, tyrimui.
Byrd-Bennett baigtis pažymėjo antrą kartą, kai Emanuelis pasirinko šalies mastu žinomą švietimo sistemos darbuotoją iš už Čikagos ribų ir tai baigėsi fiasko. Jo pirmasis samdinys Jeanas-Claude’as Brizardas atsistatydino „abipusiu susitarimu“ vos po 17 mėnesių pareigose. Brizardas nebuvo gabus vadovas ir supykdė merą išvykęs atostogauti vykstant 2012 metų mokytojų streikui. Prie derybų stalo Brizardą pakeitė Byrd-Bennett, kuri padėjo užbaigti streiką. Po kelių savaičių jai atiteko jo pareigos. Brizardas iškeliavo su $291,662 išeitine išmoka.
Jei Emanuelis trečią kartą norės laikytis tos pačios strategijos ir vėl rinktis žinomą švietimo darbuotoją, jam iškils sunkumų. Abejotina, kad kuris nors sveiko proto specialistas norėtų pareigų tokiomis sąlygomis. Šiuo metu laikinai vadovo pareigas einantis Jesse Ruizas šiose pareigose nuolatiniam laikui greičiausiai neliks. O mero patikėtiniai vis garsiau kalba apie tai, kad patirtis su Brizardu ir Byrd-Bennett verkiant reikalauja kitokios strategijos.
Vietoj to, kad ieškotų dar vieno šalyje žinomo švietėjo, Emanueliui vertėtų pasirinkti patikimą žmogų iš Čikagos, kuriam gal ir trūksta edukacinio išsilavinimo ir patirties, tačiau kuris yra įrodęs gebantis suvaldyti valdžios biurokratiją. Galimi variantai yra administracijos vadovas Forrestas Claypoolas, „McPier“ vadovė Lori Healey arba Čikagos parkų departamento vadovas Mike’as Kelly.
„Tai, ką Forrestas padarė parkų departamente ir CTA – tam reikia sugebėjimų. Kitu atveju tai yra savęs apgaudinėjimas. Šiuo metu per daug pastatyta ant kortos, – sakė mero patikėtinis, norėjęs likti anonimu. – Tai turi būti žmogus, kuris mėgsta iššūkius ir kurio negąsdina CPS laukiančios grėsmės. Tai taip pat turi būti merui ištikimas žmogus, kuris gerai išmano Čikagos ir jos mokyklų sistemos subtilybes, bei turi platų pažinčių tinklą, padėsiantį sėkmingai eiti naująsias pareigas. Ryšiai su miesto taryba. Ryšiai su verslo bendruomene, mokytojų sąjunga ir gyventojų bendruomenėmis. Tokio žmogaus reikia, o ne dar vieno atėjūno švietėjo.“
Tačiau Čikagos mokytojų sąjunga trokšta dar vieno švietėjo – tik šįkart su stipriais ryšiais Čikagoje, kad mokyklų departamentas pagaliau galėtų pasidžiaugti nors šiokiu tokiu stabilumu. Čikagos mokytojų sąjungos viceprezidentas Jesse Sharkey nori, kad šeštuoju CPS vadovu nuo 2010-ųjų meras pasirinktų „patyrusį švietimo sistemos darbuotoją, turintį nors kokių šaknų Čikagoje, kuris žino mūsų miestą ir kuris nepabėgtų pirmai progai pasitaikius.“
„Yra net keli žmonės švietimo taryboje, su kuriais aš kasdien dirbu, ir kurie, mano nuomone, puikiai sugebėtų atlikti šį darbą, – sakė Sharkey. – Gera pradžia būtų išsirinkti bent jau tokį, kuris nėra investicijų bankininkas ar garsus privatizatorius.“
Naujai paskirtas Švietimo komiteto pirmininkas Willas Burnsas (4-oji apylinkė) mano, kad meras suklystų per jautriai sureaguodamas į nelaimingai pasibaigusias ankstesnių specialistų kadencijas.
„Sakyti, kad švietimo specialistas nėra kvalifikuotas vadovauti CPS, nes kiti švietimo specialistai kažką padarė netinkamai yra klaida. Turint galvoje viską, kas įvyko vadovaujant Barbarai Byrd-Bennet – mokyklų uždarymas, Safe Passage programa, garantavimas, kad vaikai patektų į geresnes mokyklas – tai yra dalykai, kuriais ji turėtų didžiuotis. Aišku, galima rinktis kitokio stiliaus švietimo ekspertą, tačiau tai nereiškia, kad žmogus negali būti vadovu vien todėl, kad jis švietėjas.“
