Netrukus po to, kai praėjusią žiemą buvo išrinktas, gubernatorius Bruce’as Rauneris susitiko su valstijos kongresmene Kelly Cassidy, viena liberaliausių Generalinės asamblėjos narių. Po susitikimo ji sakė, kad, nepaisant daugelio skirtumų, jos ir gubernatoriaus nuomonės sutapo vienu klausimu: kriminalinio teisingumo reforma yra būtina.
Ateinančius kelis mėnesius atrodė, kad tai yra klausimas, kuriuo gubernatorius ir Generalinė asamblėja pagaliau sutaria. Rauneris įkūrė kriminalinio teisingumo reformos komisiją, įstatymų leidėjai priėmė keletą istorinių įstatymų projektų, skirtų mažinti įkalinimą ir optimizuoti sistemą. Tai buvo ženklai, kad Ilinojus prisijungė prie nacionalinio judėjimo tolyn nuo griežtos baudžiamosios sistemos.
Tačiau dabar pati reforma yra tapusi belaisve – kaip ir daugelis kitų vyriausybinių klausimų, taip ir visos reformos yra sustabdytos, kol Rauneris kovoja su Atstovų rūmų spikeriu Michaelu Madiganu ir Senato prezidentu Johnu Cullertonu dėl valstijos biudžeto. Tuo tarpu įstatymų projektai, kurie galėtų pradėti transformuoti sistemą, guli ant gubernatoriaus stalo, laukdami jo parašo.
Gubernatoriaus administracija tikina, kad jo tikslai nepakito, o „kriminalinės sistemos reforma yra vienas esminių jo planų“, elektroniniame laiške rašė Raunerio atstovė spaudai Catherine Kelly. Savo laiške ji taip pat sukritikavo Madiganą ir „jo kontroliuojamus įstatymų leidėjus“ dėl to, kad jie nesugeba priimti subalansuoto biudžeto ir sustabdė valstijos valdžios veiklą.
Kriminalinės sistemos reforma tapo kairiųjų ir dešiniųjų tikslu visoje šalyje. Keli respublikonų kandidatai į prezidentus, pradedant Randu Paulu, ėmė kalbėti apie būtinybę mažinti šalies kalinių populiaciją, kuri per pastaruosius 40 metų išaugo 500 procentų iki maždaug 2,2 milijono. O ir prezidentas Obama praėjusią savaitę garsiausiai iki šiol pasisakė už pertvarkas.
Reformų siekis Ilinojuje pagreitį įgavo į gubernatoriaus postą atėjus Rauneriui, kuris aktyviai ėmėsi pertvarkų, nepaisant to, kad turi investicijų regresyviose kitų valstijų teisingumo sistemose.
Vasarį jis paskyrė komisiją, kuriai pavedė suformuoti planus, pagal kuriuos per ateinantį dešimtmetį įkalinamų asmenų Ilinojuje sumažėtų ketvirtadaliu. Tuo tarpu įstatymų leidėjai paruošė visą eilę reformuojančių įstatymų projektų, ištaisančių kai kurias ryškiausias praeities klaidas šioje srityje. Vienas nutarimas skirtas mažinti nepilnamečių, automatiškai perkeliamų į suaugusiųjų kalėjimus už smurtinius nusikaltimus, skaičių; kitas nurodo gaires, kaip tirti su policijos dalyvavimu susijusių mirčių atvejus. Atstovų rūmų nutarimas nr. 356 leistų policijos pareigūnams įtariamus narkotikus ištirti vietoje, nesiunčiant jų į laboratoriją, o Senato nutarimas nr. 202 pagreitintų teismo procesą kaltinamiems vagystėmis iš mažmeninės prekybos vietų ir įsibrovimu – abu nutarimai sumažintų areštuotų žmonių, laukiančių, kol išsispręs jų bylos, skaičių. Daugiausiai dėmesio sulaukė Atstovų rūmų nutarimas nr. 218, dekriminalizuojantis marihuanos laikymą mažais kiekiais: iki pusės uncijos marihuanos turėjimas bus laikomas smulkiu prasižengimu, už kurį bus išrašoma bauda. Šis nutarimas, prie kurio Cassidy dirbo ilgiau nei metus, gali užtikrinti, kad kasmet tūkstančiai žmonių nebepateks į kalėjimus. Visi įstatymų projektai buvo pateikti demokratų, tačiau už juos balsavo abiejų partijų atstovai.
„Gubernatoriaus ryžtas imtis reformų labai palengvino darbą, – sakė Cassidy. – Respublikonams nereikėjo abejoti ir žvilgčioti sau per petį. Tai buvo milžiniškas pokytis.“
Visi projektai buvo priimti šį pavasarį ir persiųsti gubernatoriui praėjusį mėnesį. Rauneris turi 60 dienų, kad juos pasirašytų, tačiau kol kas jis neišsidavė, ar ir kada, tai padarys. Įstatymų leidėjams akivaizdu, kad Rauneris neskuba, nes bando išvengti bet ko, kas nukreiptų jo dėmesį nuo verslui palankių reformų siekimo ir konfrontacijos su Madiganu dėl biudžeto.
Tuo tarpu jo įkurta komisija paskelbė pirmąją savo ataskaitą, kurioje siūlo sprendimus, kurių visai neseniai nebūtume galėję nė įsivaizduoti. Tarp jų yra bausmių mažinimas už narkotikų laikymą labai nedideliais kiekiais (net kokaino ir heroino); laisvės atėmimo bausmių už kai kuriuos nusikaltimus pakeitimai lygtiniu paleidimu; mokesčių lengvatos buvusius kalinius įdarbinančioms įmonėms ir kita.
Šiuo metu valstijos kalėjimuose kalinama 148 procentais daugiau kalinių, nei kalėjimai yra sukurti sutalpinti. Maždaug pusė žmonių kali už nesmurtinius nusikaltimus. Nepriėmus reformų, laisvėje jų laukia itin mažai galimybių, todėl skaičiuojama, kad maždaug pusė jų sugrįš į įkalinimo įstaigas.
