Du pagrindiniai Raudonųjų khmerų lyderiai buvo nuteisti kalėjimo iki gyvos galvos bausme po to, kai Kambodžos JT remiamas nusikaltimų žmoniškumui tribunolas juos pripažino kaltais.
88 m. Nuonas Chea dirbo vyriausiuoju Pol Poto pavaduotoju, o 83 m. Khieu Samphanas buvo maoistų režimo vadovas. Abu jie yra pirmi aukščiausio rango lyderiai, pripažinti kaltais dėl režimo metu vykdytų nusikaltimų.
Manoma, kad 1975-79 m. laikotarpiu Raudonųjų khmerų režimas pražudė iki 2 mln. žmonių – daugelis jų nuo bado ir išsekimo arba sulauktų mirties bausmių.
Teisėjas Nilas Nonnas sakė, kad šie vyrai buvo kalti dėl „naikinimo, susidedančio iš žmogžudysčių, politinio persekiojimo ir kitų nežmoniškų veiksmų, įskaitant priverstinę tremtį, žmonių grobimus ir orumo pažeminimą“.
Tuo tarpu poros advokatai teigė apeliuosiantys tokį teisėjo sprendimą. „Tai neteisinga mano kliento atžvilgiu. Jis nežinojo arba nevykdė daugelio šių nusikaltimų“, - žurnalistams sakė Nuono Chea advokatas Sonas Arunas. Šio proceso metu kaltinamieji liks nelaisvėje.
Režimas siekė sukurti agrarinę visuomenę: miestai buvo ištuštinti, o jų gyventojai priversti dirbti kaimuose įsikūrusiuose kolūkiuose. Daugelis jų mirė nuo išsekimo, kol kiti badavo žlungant šalies ekonomikai.
Per ketverius smurto kupinus metus Raudonieji khmerai žudė visus, kuriuos laikė valstybės priešais – intelektualus, mažumas, buvusius valdžios pareigūnus ir pastarųjų šeimas.
Nuonas Chea buvo laikomas varomąją ideologine šio režimo jėga. Khieu Samphanas buvo viešas jo veidas. Kaltinamųjų teigimu, jie suformulavo režimo politiką ir žinojo apie brutalų jos vykdymą.
Per pastaruosius trejus metus teismo salėje pasirodė kai kurie liudininkai, dėl režimo netekę visų savo šeimos narių.
„Mano pyktis lieka mano širdyje“, - naujienų agentūrai „Associated Press“ sakė 75 m. Suon Mom, kurios vyras ir visi keturi vaikai mirė nuo bado.
Po ilgo teismo proceso ir 90 min. trukusio kaltinimų santraukos išdėstymo, vyriausiasis teisėjas perskaitė nuosprendį dviem pagyvenusiems kaltinamiesiems. Abu vyrai buvo pripažinti kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir nuteisti kalėjimo iki gyvos galvos bausme.
Tiesa, buvo pripažinta, kad Khieu Samphanas, tarptautinis Raudonųjų khmerų veidas, nebuvo atsakingas už pačias didžiausias baisybes, dokumentuotas tribunolo. Nuonas Chea savo ruožtu buvo pripažintas kaltu dėl visų kaltinimų. Galiausiai abu gavo tą patį nuosprendį – labiau simbolišką, turint omenyje tai, kad abu vyrai yra vyresni nei aštuoniasdešimties ir ne itin geros sveikatos.
Nepaisant to, jie primygtinai teigė esantys nekalti, atmetė visus kaltinimus ir pavadino juos propaganda bei melu. Nuonas Chea, nepajėgdamas atsistoti, kad išklausytų nuosprendį, neparodė jokių emocijų, tačiau Khieu Samphanas atrodė aiškiai įpykęs. Jie savo šeimoms liepė neiti į teismo salę ir nesiklausyti verdikto.
Daugeliu atžvilgių tai buvo ne tokia kulminacija, kokios tikėjosi nuo režimo nukentėję Kambodžos gyventojai. Tikrąją šio unikalaus „hibridinio“ tribunolo, sujungiančio tarptautinę ir Kambodžos teisminę sistemas, reikšmę nustatyti kol kas sudėtinga.
Pasibaigus teismui, režimą išgyvenęs kambodžietis Nou Saota sakė: „Jaučiuosi toks laimingas ir patenkintas. Man nuo pečių nukrito sunki našta.“
Tuo tarpu kitas nukentėjusysis Youkas Changas sakė, kad verdiktas „paskelbtas per vėlai ir yra per menkas“, bet sakė, jog svarbiausia tai, kad teismas įvyko.
„Jaunimui svarbu išmokti šią pamoką, kad galėtume išvengti tokių baisybių visur, ne tik Kambodžoje“, - sakė jis.
Tuo tarpų žmogaus teisių grupė „Amnesty International“ pavadino teismo sprendimą „svarbiu žingsniu link teisingumo“ ir prisiminė „sunkias“ kliūtis, su kuriomis buvo susidurta.
Kai kurie specialistai kritikavo lėtą tempą ir dideles išlaidas, o 2012 m. iš tribunolo atsistatydino šveicarų teisėjas, teigęs, kad yra blokuojamos jo pastangos tirti kitų Raudonųjų khmerų lyderių praeitį.
