Red Sparrow
Režisavo: Francis Lawrence. Vaidina: Jennifer Lawrence, Joel Edgerton, Matthias Schoenaerts, Charlotte Rampling
Šviesiaplaukė ir mirtinai pavojinga pagrindinė veikėja bei niūri Rytų Europos atmosfera – akimirką galima pamanyti, kad „Raudonasis žvirblis“ su Jennifer Lawrence yra „Atominės blondinės“ su Charlize Theron 2018 metų versija. Tačiau tuo visi panašumai ir baigiasi. Į 9 dešimtmečio Berlyną nukėlusi juosta „Atominė blondinė“ buvo žiaurus, ryškus, seksualus ir absurdo nuotaikomis žongliruojantis filmas, o naujasis apie rusų šnipus pasakojantis režisieriaus Franciso Lawrence’o trileris „Raudonasis žvirblis“ yra metodiškas, lėtas ir sunkus, o kraują stingdantį jaudulį čia, deja, pakeičia niūrus slogutis.
Lawrence vaidina baleriną Dominiką Jegorovą, kurios karjerą nutraukia siaubinga trauma. Dominika gyvena su neįgalia motina (Joely Richardson), kurios priežiūrą – kaip ir jų butą – iki šiol apmokėjo Maskvos baleto teatras. Tai reiškia, kad Dominikai dabar skubiai reikia prasimanyti pinigų. Laimei, jį turi pažinčių tarp įtakingų asmenų. Patekusi į beviltišką padėtį, ji sutinka vienoje misijoje padėti savo dėdei Vaniai (Matthiasas Schoenaertsas), dirbančiam sovietų žvalgyboje.
Ši misija baigiasi žiauriomis skerdynėmis, kurių liudininke tampa Dominika. Kadangi visi civiliai ir žvalgybai nepriklausantys liudininkai privalo būti „pašalinti“, Dominikai lieka vienintelė išeitis: prisijungti prie taip vadinamų „žvirblių“ – šnipių, naudojančių viliones ir seksą, kad ištrauktų informaciją iš savo taikinių. Juo labiau, kad tai irgi puikiai pamokamas „darbas“, tad jai nebeteks nerimauti dėl stogo virš galvos bei motinos būklės. „Tavo kūnas nuo šiol priklauso valstybei“, – jai griežtai pareiškia „žvirblių mokyklos“ vadovė (Charlotte Rampling).
Štai esminė juostos problema: į filmą yra prigrūsta tiek priešistorės iš CŽV agento Jasono Matthewso romano, pagal kurį šis filmas pastatytas, kad paskui tenka paskubomis bėgti per pagrindinę filmo istoriją – Dominikos misiją Budapešte, kur jai reikia suvilioti amerikiečių šnipą Neitą Nešą (Joelis Edgertonas) ir išsiaiškinti, kas iš rusų pusės teikia jam informaciją.
Franciso Lawrence’o kinematografija yra tokia pat viliojanti kaip ir pagrindinė veikėja. Režisierius sukūrė įstabaus grožio kompozicijas raudonos ir pilkos spalvų paletėje, kurias sujungė į vieną audinį nepriekaištingu montažu. Juosta yra estetiškai labai patraukli, tačiau už gražaus paviršiaus ji yra iš esmės tuščia ir beprasmė. Provokatyvūs seksualinio ir smurtinio pobūdžio vaizdai šokiruoja, tačiau tai viskas. Matthew knyga yra persmelkta autentikos, tačiau Justino Laythe’o scenarijus ir pasirinkti aktoriai, nė iš tolo neprimenantys rusų ir apsiginklavę prastais rusiškais akcentais, sukuria tuščiavidurę sovietinės Rusijos karikatūrą, apipintą perdėtai sudėtingu ir nuobodžiu siužetu.
Sudėtinga mėgautis stebint kaip Dominika vilioja ir naikina „priešus“, nes mes suprantame, jog ji veikia ne savo laisva valia. „Atominėje blondinėje“ Theron vaidinama Lorena buvo profesionalė, kuri su malonumu dirbo savo darbą. Dominika, nepaisant jos neva ypatingo tos srities talento, iš esmės yra auka, savo pačios dėdės paversta valstybine prostitute. Tokį įspūdį sustiprina ne tik gausybė seksualinės prievartos prieš Dominiką atvejų, bet ir tai, kad kamera „nužiūrinėja“ pagrindinę veikėja tokiu pat nepatogiai verčiančiu pasijausti žvilgsniu, kaip ir jos iškrypėlis bosas.
Jennifer Lawrence vaidmenį atlieka vienoda ir nieko nepasakančia veido išraiška, tik štai neaišku, ar tai yra aktorinis sprendimas, ar aktorinė nesėkmė. Bet kokiu atveju, per visą juostos trukmę mes jos taip ir nepažįstame, todėl negalime su ja susitapatinti ar būti jos pusėje. Tas pats pasakytina ir apie jos santykį su amerikiečių šnipu: tai, kas knygoje buvo karštas katės ir pelės žaidimas, ekrane pavirto šarada. Vietoj veikėjų ir įvykių raidos žiūrovai gauna milžinišką dozę nuogybių ir erotikos, bei dar didesnę dozę pasibjaurėtinų smurto scenų. Kita vertus, tokie dalykai kaip detali odos lupimo nuo gyvo žmogaus scena – skonio reikalas.