Naujai rasta nutolusi planeta tikrai nusipelnė būti įrašyta į rekordų knygas - Kepler-421b pavadintas pasaulis savo žvaigždę apkeliauja per 704 Žemės dienas. Tai yra ilgiausi mums žinomi bet kurios ne Saulės sistemoje esančios planetos, kertančios savo žvaigždę, orbitos metai, skelbia tyrėjai (pavyzdžiui, Žemė aplink Saulę apsisuka per 365 dienas, Marsas tai padaro per 780 dienų).

„Mums pasisekė rasti Kepler-421b, - sakė tyrimo autorius Davidas Kippingas iš Harvardo- Smithsoniano astrofizikos centro Kembridže, Masačusetse. – Kuo toliau planeta yra nuo savo žvaigždės, tuo mažiau tikėtina, kad ji ją kirs iš Žemės perspektyvos. Viskas turi labai tiksliai susidėlioti.“

Tiesa, Kepler-421b neturi ilgiausių bet kokios žinomos ateiviškos planetos metų. Daugelis pasaulių, kurie nekerta savo žvaigždės, turi kur kas ilgesnes orbitas, pavyzdžiui, dujų milžinė GU Piscium b, kuri aplink savo žvaigždę apsisuka per 160 000 metų.

Maždaug Urano dydžio Kepler-421b planeta yra nutolusi už 1 000 šviesmečių nuo Žemės, Lyros žvaigždyne. Ją pastebėjo NASA „Kepler“ kosminis teleskopas, paleistas 2009 m. kovą, kad medžiotų savo žvaigždes kertančias planetas, pastebėdamas mažyčius ryškumo sumažėjimus, sukeliamus, kai planeta kerta savo žvaigždę.

Kepler-421b aplink šaltesnę ir blausesnę už Saulę žvaigždę sukasi nutolusi per 100 mln. mylių (160 mln. km). Tai reiškia, kad ši egzoplaneta yra toliau savo saulės sistemos „sniego linijos“ – ribos tarp uolinių ir dujinių planetų (už sniego linijos, ledo granulės susijungia kartu, kad suformuotų dujines milžines, tokias kaip Jupiteris ir Saturnas).

Vis dėlto, dujinės planetos dažniausiai nelieka už sniego linijos. Astronomai yra radę daugybę „karštųjų Jupiterių“ – gigantiškų pasaulių, per laiką numigravusių į vidinę saulės sistemą ir savo žvaigždę apskriejančių vos per kelias dienas ar net valandas.

Tiesą sakant, tai, kad Kepler-421b nepadarė to paties, yra įspūdinga, sakė Kippingas. „Tai pirmas potencialiai nemigruojančios dujų milžinės pavyzdys, kurį mes radome“, - sakė jis.