Robertas Kupstas
Sėkmingai JAV valstybės sekretorės Condoleezzos Rice įkurtoje tyrimų ir analizės organizacijoje dirbęs Robertas Kupstas jau beveik pusantrų metų gyvena Dubajuje. Kadaise Lietuvoje realybės šou „Kelias į žvaigždes“ dalyvavęs jaunuolis tapo rimtu verslininku, kuris šiuo metu savo laimę kuria Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
„Neužsiimu politikos reikalais. Nors mano darbas susijęs su valdžios organais ir viešojo sektoriaus institucijomis, bet su politika tiesioginės veiklos neturiu“, - pasakojo šiuo metu Dubajuje gyvenantis R. Kupstas.
Prieš porą metų jis Kalifornijoje, Stanfordo universitete baigė tarptautinę politiką. Tačiau vieną dieną jaunas vyras nusprendė išvykti laimės ieškoti į Artimuosius Rytus.
– Kas paskatino viską mesti ir išvykti į Jungtinius Arabų Emyratus?
– Po bakalauro studijų dirbau Vašingtone, Jungtinių Amerikos valstijų Užsienio reikalų ministerijoje. Valdžios organuose yra labai daug administracinio darbo, vadinamojo popierizmo. Viskas vyko pernelyg lėtai, jaučiausi per toli nuo visuomeninių klausimų ir konkrečių veiksmų. Norėjau dirbti prie projektų, kur galėčiau pamatyti realų savo darbą ir jo rezultatus.
– Papasakok plačiau apie savo veiklą Dubajuje. Kuo užsiimi?
– Dar studijų metais susipažinau su vienu amerikiečiu, kuris kurį laiką Jungtiniuose Arabų Emyratuose dirbo patarėju valdžios institucijose. Artimuosiuose Rytuose labai išvystytos pramogos, turizmas, nekilnojamojo turto verslas. Bet miesto infrastruktūra, energetikos, maisto, vandens ir saugumo sritys yra atsilikusios. Dangoraižiai iškilo labai greitai, bet, pavyzdžiui, atliekų rūšiavimas ir jų apdirbimas arabams vis dar yra naujiena. Vietiniai priima trumpalaikius ir labai brangiai kainuojančius sprendimus. Mūsų kompanija konsultuoja valstybines organizacijas, kaip kovoti su buitinių atliekų problemomis. Galbūt dabartinė veikla nėra tokia seksuali ir patraukli, kaip muzikos kūryba, bet dirbdamas šį darbą jaučiu intelektualinį pasitenkinimą.
Žinoma, gyvendamas arabų šalyje pasiilgstu patogumų, laisvos ir nesuvaržytos visuomenės, Vakarams būdingo gyvenimo būdo. Bet labai pasiilgau ir Lietuvos, todėl esu labai laimingas, kad iš Dubajaus skraidyti į Lietuvą yra kur kas paprasčiau nei iš Amerikos.
– Ne paslaptis, kad Dubajuje gyvena labai daug lietuvių. Ar skiriasi Amerikoje ir arabų šalyse gyvenančių tautiečių bendruomenės?
– Arabų Emyratuose lietuvių bendruomenės nėra tokios artimai bendraujančios kaip Amerikoje ar kitose užsienio šalyse. Tačiau Dubajuje aš turiu tikrai daug lietuvių draugų. Nemažai jų ateina į mano koncertus. Labai daug lietuvaičių dirba stiuardesėmis vietos avialinijų kompanijose. Daug lietuvių sėkmingai įkūrė savo verslus. Tačiau čia sunkiau žmonėmis susitikti spontaniškai. Čia visi labai daug dirba – nėra nieko keisto dirbti 10-12 valandų per parą, 6 dienas per savaitę. Dėl darbo, kamščių ir didelių atstumų jie labai kruopščiai planuoja savo laiką.
– Lietuviai garsėja kaip darbštūs žmonės. Ar užsienyje kas nors akcentuoja tavo lietuviškus genus?
– Aš pats visur akcentuoju savo lietuvišką kilmę ir tai, kad mano tėvai yra kilę iš Lietuvos. Pagal mentalitetą save laikau lietuviu, ne amerikiečiu. Nors gimiau ir užaugau Amerikoje, bet lankiau lietuvišką mokyklą, buvau pilnaverčiu lietuvių bendruomenės nariu. Apskritai, Čikagoje yra turbūt daugiau lietuvių nei Kaune. Nuo pat vaikystės visas vasaras, mokyklos atostogas leisdavau Lietuvoje. Žinoma, kai ilgiau nepabūni, galbūt šiek tiek jaučiasi akcentas. Daug kas nustemba išgirdę, kad esu kilęs iš Lietuvos. Kai papasakoju apie Lietuvą, visi ją nori aplankyti.
– Ar tavo gyvenime liko vietos muzikai?
– Muzika man dabar kaip hobis. Savo bičiulius pakviečiu į gyvos muzikos vakarus, kuriuos rengiu džiazo klubuose. Dubajuje labai populiarios vadinamosios „Jam Nights“, muzikinių improvizacijų vakarai, kuriuose kas porą mėnesių pristatau naują programą ir aš. Scenoje per vakarą pasirodo ir daugiau atlikėjų, todėl man neleidžia kelioms valandoms užsibūti scenoje. Tačiau esu labai patenkintas muziką pasilikęs tik savo malonumui. Dabar galiu ja džiaugtis, nereikia iš to spausti pinigo ir žiūrėti kaip į pragyvenimo šaltinį. Galiu dainuoti iš dūšios apie tai, kas man iš tiesų patinka, negalvoti apie jokius formatus.