Atšilus orams ir sunkią žieminę avalynę pakeitus į lengvus pusbačius ar sportbačius, dažnas susiduria su opia problema – skausmingomis pūslėmis ant kulnų, kojų pirštų ar pėdų. Farmacijos ekspertė Inga Norkienė pasakoja, kas jas sukelia, kokį gydymą reikėtų rinktis ir, kokios grėsmės gali kilti, neteisingai prižiūrint pūsles.
Daugiau nei diskomfortas
Su pūslėmis ant kojų yra susidūręs bene kiekvienas. Jų atsiradimui įtaką daro įprasti ir kasdieniai veiksniai, tokie kaip dar nenešiota, kieto paviršiaus, nepatogi ar netinkamo dydžio avalynė, per mažos ar per didelės kojinės, gausus pėdų prakaitavimas, drėgna aplinka, nužingsniuoti ar nubėgti ilgi atstumai.
Specialistė paaiškina, jog pūslės ant kojų atsiranda veikiamos trinties ir spaudimo. Jos susidaro gana greitai dėl ten esančio plono odos sluoksnio, o kadangi kojose apstu nervų ir kraujagyslių – šis sužeidimas gali būti itin skausmingas.
„Dar prieš atsirandant pūslei, oda nutrintoje vietoje paraudonuoja, patinsta, o tuomet prisipildo skysčiu. Nepastebėjus atsiradusios pūslės anksti, oda dažnai taip pat nutrinama, kas padaro nemenką įtaką žmogaus gebėjimui patogiai vaikščioti, dėvėti tam tikrą avalynę ar net kojines. Jaučiamas ne tik diskomfortas – atsiradusios žaizdos gali iš tiesų apsunkinti kasdienybę“, – įvardija vaistininkė.
Geriausia neliesti
Vaistininkė pabrėžia, kad pūslės yra natūrali organizmo apsaugos reakcija – jos padeda palengvinti išorinį spaudimą nutrintoje vietoje ir apsaugoti vidinius audinius. Taip pat kontroliuoja bakterijų, grybelių ir virusų patekimą į pažeistą vietą.
Pastebėjus pūsles ant kojų, svarbiausia vadovautis keletu taisyklių. Anot I. Norkienės, visų pirma, kol pūslė nesukraujavo, geriausia ją laikyti švariai, sausai ir stengtis kuo mažiau liesti – didžioji dalis pūslių užgyja pačios vos per keletą dienų. Antra, jei pūslėje susikaupęs skystis išbėga, o pūslės viršutinis sluoksnis nusitrina, reikėtų imtis tam tikrų žaizdos priežiūros priemonių.
„Nusitrynus pūslei, pažeista vieta būna labai jautri, peršti, jaučiamas deginimo jausmas. Geriausia tą vietą nuplauti šiltu tekančiu vandeniu ir muilu ar naudoti antiseptinį purškalą, kad apsaugoti nuo bakterijų patekimo į žaizdą.
Vėliau, nusausinus, pūslę reikėtų aptvarstyti orą praleidžiančiu tvarsčiu ar užklijuoti specialų hidrokoloidinį pleistrą, kuris gydo pažeistą vietą, skatina jos gijimą, apsaugo nuo infekcijų. Pastarąjį reikėtų dėvėti keletą dienų, kol jis bene visas pabaltuoja. Dėl tokių žaizdų gydymo priemonių visuomet patars ir vaistininkai, apžiūrėję žaizdą“, – patarimais dalijasi I. Norkienė.
Gali grėsti rimtos infekcijos
Nors pūslė ir yra skausminga žaizda, visgi daugelis neįvertina už netinkamos jos priežiūros slypinčių pavojų. Vaistininkė pažymi, jog jei pūslė per keletą dienų neparodo gijimo ženklų, įgyja violetinį, gelsvą ar žalsvą atspalvį – gali reikšti, kad išsivystė infekcija.
„Jei pūslėje ar po nutrintos pūslės likusioje žaizdoje stebimas uždegimas, būtina kreiptis į medikus, mat vėliau gali kilti išties rimtų problemų. Infekcijai įsivilnijus, dažniausiai paskiriami net antibiotikai, tablečių ar tepalų pavidalu. Jie ne tik gydys pačią infekciją, bet ir apsaugos nuo galimų pasekmių“, – pažymi I. Norkienė.
Anot vaistininkės, norint apsisaugoti nuo pūslių ant kojų, reikėtų vengti ilgų atstumų avint nepatogia avalyne, naudoti specialias, prie avalynės padų ar kulnų priklijuojamas silikonines ar medžiagines pagalvėles. Taip pat svarbu palaikyti sausumą ir švarą, o pajutus, kad pasirinkta avalynė pradeda trinti, pakeisti ją į patogesnę.
