Etiketės ant maisto produktų neretai žada tai, ko tas maistas iš tiesų negali išpildyti. Iškoduokime dažniausiai ant produktų pakuočių pasitaikančius apgaulingus žodžius.
„Pilno grūdo produktas“
Visi javai savo gyvenimą pradeda kaip pilno grūdo javai su tvirta luobele. Tačiau juos perdirbant, arba rafinuojant, panaikinamos išorinės sėklos dalys, kas reiškia, jog grūdas netenka didžiosios dalies baltymų ir mažiausiai 17 svarbių maistinių medžiagų. Tuo tarpu pilno grūdo javai savo baltymus, skaidulas ir daugybę svarbių vitaminų bei mineralų išsaugo.
Jeigu ant produkto pakuotės rašoma, kad jis yra „pilno grūdo“, tai reiškia, kad jis privalo turėti tą patį kiekį pagrindinių sėklos komponentų, kaip ir ką tik nuimtas javų derlius. Tačiau tokie žodžiai kaip „sėlenos“ ar „skaidulos“ dar nereiškia, kad produktas pagamintas iš pilno grūdo javų. Geriausia yra patiems patikrinti ingredientų sąrašą – jeigu pilno grūdo javai yra pirmoji sudėtinė dalis, greičiausiai etiketė nemeluoja, bet jeigu tas žodis nustumtas į antrą vietą ar dar toliau, tuomet greičiausiai produktas turi ne taip jau daug pilno grūdo javų.
„Be transriebalų“
Transriebalų rūgštys yra pavojingi riebalai, labai dažnai naudojami kepiniuose, šaldytuose maisto produktuose, tortų kremuose, kavos grietinėlėje ir kukurūzų spragėsiuose. Jie yra pagrindinis širdies ligų kaltininkas ir jau yra draudžiami naudoti daugybėje produktų ir restoranų. Tačiau ar žinojote, kad dabartiniai etikečių reglamentai leidžia maisto gamintojams sakyti, jog bet koks produktas, kuriame yra mažiau nei 0,5 g transriebalų rūgščių vienoje porcijoje, jų visai neturi? Net ir mažas kiekis šių riebalų laikui bėgant gali pažeisti jūsų kraujagysles ir širdį. Skaitydami etiketes, saugokitės tokių ingredientų kaip hidrintas augalinis aliejus, iš dalies hidrintas aliejus, bei jų santrumpų – tai reiškia, kad produktas turi pavojingų transriebalų rūgščių.
„Mažai druskos“
Jeigu produkto pakuotė skelbia, kad jame yra „mažai druskos“, tai paprastai reiškia, kad jis turi 50 proc. mažiau druskos nei vidutiniškai turi panašus tokio produkto kiekis. Taigi, tai dar nereiškia, kad jame iš tiesų yra mažai druskos. Suaugusiesiems rekomenduojama per dieną suvartoti ne daugiau kaip 2 300 mg druskos, o tam tikromis ligomis sergantiems pacientams rekomenduojama vartoti maistą, kurio vienoje porcijoje būtų ne daugiau kaip 140 mg druskos.
„Be cholesterolio“
Cholesterolis yra natūraliai aptinkamas mėsoje, pieno produktuose, kiaušiniuose ir žuvyje. Naujausi tyrimai rodo, kad maistas su natūraliu cholesteroliu greičiausiai nepadidina pavojingojo cholesterolio kiekio kraujyje, kaip buvo manoma anksčiau. Na, o daugelis produktų, kuriuose „nėra cholesterolio“, apskritai jo niekada neturi – tokiu būdu gamintojai siekia jus apgauti, kad galvotumėte, jog perkate kažką sveiko. Kur kas svarbiau yra žiūrėti į produkto riebalų ir kalorijų kiekį bei vartoti daug sveikųjų skaidulų turinčius produktus.
„Dabar su mažiau riebalų“
Produktai, kurių etiketės skelbia, jog jie turi „mažiau riebalų“, privalo turėti mažiausiai 25 proc. mažiau riebalų negu vidutiniškai turi tos grupės produktai. Tačiau mažiau riebalų gali reikšti mažiau skonio, ką gamintojai neretai bando atsverti pridėdami į produktą daugiau cukraus ir druskos. Taigi, susigundę produktais su mažiau riebalų, galimai padidinsite savo liemenį labiau nei pasirinkę įprastą versiją!
Skaitydami etiketes, saugokitės tokių ingredientų kaip hidrintas augalinis aliejus, iš dalies hidrintas aliejus, bei jų santrumpų – tai reiškia, kad produktas turi pavojingų transriebalų rūgščių.
„Suvartoti iki“
Tokie žodeliai kaip „parduoti iki“, „suvartoti iki“ ir „geriausia iki“ paprastai nėra labai geri indikatoriai, parodantys, iki kada saugu vartoti maistą. Tai tiesiog yra gamintojų nuomonė, iki kada jų maistas yra geriausios kokybės. „Parduoti iki“ data yra skirta ne pirkėjams, bet parduotuvių vadovams, tačiau maistas dažniausiai yra tinkamas vartoti bent kelias dienas po nurodytos datos. „Geriausia iki“ reiškia laiką, iki kurio produktas išlaiko geriausią skonį ir kokybę. „Suvartoti iki“ yra paskutinė rekomenduojama data sunaudoti produktą, kol jis dar yra geriausios būklės. Šių terminų nesuvokimas paskatina net 90 proc. amerikiečių išmesti maistą anksčiau, negu tai reikia daryti – tokiu būdu iššvaistant resursus ir pinigus.
