Kai prieš beveik ketverius metus Fergiusono miesto (Misūris) policijos pareigūnas nušovė Michaelą Browną, netruko pasklisti legenda, kad juodaodis vyras buvo neginkluotas, nekėlė jokio pavojaus ir prieš pat jo kūną pervėrusius negailestingus šūvius pasakė pareigūnui: „Rankos pakeltos, nešauk“. Tyrėjai per valandą ąnuo įvykio išsiaiškino, kad tai netiesa, tačiau Michaelo Browno kankinystės mitui buvo leista gyvuoti ir net tada, kai pirminės versijos melagingumą įrodė tiek vietinis, tiek JAV Teisingumo departamento (kuriam, priminsime, tuo metu vadovavo Ericas Holderis) tyrimas, mitas buvo tiek įsišaknijęs, kad kai kurie žmonės juo tiki iki šiol.
Nepaisant to, kad mitas kilo iš melo, Fergiusone ir visoje Sent Liuiso apskrityje kelis mėnesius tęsėsi maištai ir riaušės, įkvėpę panašius protestus visoje šalyje. Protestuotojai buvo suklaidinti kvailiai, savanoriškai užmerkę akis prieš dar dvi panašiu metu įvykdytas žmogžudystes, kur tiek aukos, tiek žudikai buvo juodaodžiai civiliai. Tačiau, regis, Sent Liuise buvo svarbios tik tos juodaodžių gyvybės, kurias užgesino policija.
Kažkas panašaus šiomis dienomis vyksta Čikagoje. Šeštadienį pėsčiomis patruliuojantys pareigūnai South Shore rajone atkreipė dėmesį į Harithą Augustusą, kurį įtarė turint šaunamąjį ginklą. Toliau įvykiai klostėsi pagal tą patį, jau ne kartą matytą, scenarijų. Augustusas nepakluso pareigūnų komandoms, ir puolė bėgti, bandydamas išsitraukti iš dėklo ginklą. Siekdama apsaugoti save ir savo kolegas, pareigūnė vyriškį nušovė.
Po to sekę įvykiai irgi nenustebino: įvykio vietoje susirinko protestuotojai ir apmėtė vietoje dirbančius policijos pareigūnus įvairiais objektais, įskaitant šlapimo pripildytais buteliais. „Jis buvo neginkluotas“, sakė jie, „jis buvo geras vyrukas“, „jis niekam netrukdė“, „jis buvo geras tėvas“ ir taip toliau, ir panašiai.
Iš pradžių trūkstant patikimos informacijos, visada prasideda spėliojimai, kas iš tiesų įvyko, ir nemažai žmonių iš karto pradeda galvoti apie blogiausia. Piliečiai turi teisę protestuoti, kad ir kaip prastai informuoti būtų, tačiau jie neturi teisės griebtis smurto. Tačiau net ir informuoti apie nepaneigiamus įrodymus, Kad Augustusas buvo ginkluotas ir siekė išsitraukti turėtą šaunamąjį ginklą, net peržiūrėję filmuotą medžiagą, kurioje akivaizdžiai matėsi, kad pareigūnų gyvybėms grėsė didžiulis pavojus, protestuotojai vis tiek traukė į gatves ir įvykį vadino „žmogžudyste“, aiškindami, kad Augustusas ne šaunamąjį ginklą iš dėklo bando ištraukti, o piniginę, ir visai nesipriešina pareigūnams, o pasiduoda. Kitaip nei apsigavusiais kvailiais tokių žmonių pavadinti negalima.
Tačiau amžinai nuskriaustiems „Black Lives Matter“ aktyvistams ir jų šalininkams faktai nė motais. Jie visada it musės apspinta bet kokį įvykį, kai tik nuo policijos „nukenčia“ juodaodis, visiškai nesigilindami, kuri pusė toje situacijoje buvo teisi. „Chicago Tribune“ duomenimis, kelių kvartalų nuo tos vietos, kur buvo nušautas Augustusas spinduliu, per 2017 metus buvo nušauti septyni žmonės, o šiais metais – dar du. Šioje teritorijoje per pastarąsias 30 dienų įvyko dar septyni susišaudymai, tiesa, žuvusiųjų nebuvo. Galite iki apakimo naršyti po internetą ir nerasite nė menkiausios užuominos, kad nors vienas iš šių nusikaltimų būtų išprovokavęs protestą. Juodaodžiams civiliams tarpusavyje šaudytis galima, policijai gintis nuo ginkluotų nusikaltėlių – šiukštu nevalia.
Dabar Harithas Augustusas bus užkeltas ant pedestalo greta Michaelo Browno ir kitų „policijos brutalumo aukų“, o kol žmonės protestuos gatvėse jo vardu, apsimesdami, kad jis prie savo liūdno galo pats niekaip neprisidėjo, Čikagoje ir kituose miestuose toliau viešpataus smurtas, o žmonės piktinsis, kodėl policija niekaip su tuo nekovoja.
Bet tiek Čikagoje, tiek kituose miestuose, dėl smurto problemos kalta ne policija.
