Aušvicą išgyvenę žmonės paragino pasaulį neleisti pasikartoti Holokausto nusikaltimams, žymėdami 70 metų stovyklos išvadavimo sukaktį.
„Mes, išgyvenusieji, nenorime, kad mūsų praeitis taptų mūsų vaikų ateitimi“, - sakė 1929 m. gimęs Romanas Kentas per memorialinį susitikimą Lenkijoje esančioje buvusioje eksterminacijos stovykloje. Į ceremoniją susirinko apie 300 Aušvicą išgyvenusių žmonių, kalėjusių stovykloje, kur apie 1,1 mln. žmonių, dauguma jų - žydų tautybės, buvo nužudyta 1940-1945 m. laikotarpiu, prieš ją išlaisvinant sovietų pajėgoms.
Tai greičiausiai taps paskutine didele sukaktimi, į kurią išgyvenusieji susirinko reikšmingais skaičiais. Šie žmonės išgyveno vieną baisiausių XX a. neapykantos ir nežmoniškumo aktų. Daugelis tų, kurie šiandien dar yra gyvi, 1945-aisiais buvo tik vaikai.
Milžiniškas, baltas laikinas pastatas buvo pastatytas virš plytinių geležinkelio pastatų, kuriuose daugybė Europos žydų buvo suskirstyti į tuos, kurie buvo tinkami vergiškam darbui, ir tuos, kurie buvo vedami tiesiai į dujų kameras.
Prie Mirties sienos, kur buvo žudomi belaisviai, degė žvakės – mažytės švieselės tame žiemiškame sniego ir ledo peizaže, kur Europa prisiminė skaudų tamsos metą.
„Mano motinos svajonė“
Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis ceremonijoje sakė, kad Hitlerio Vokietija pavertė Lenkiją „žydų kapinėmis“.
Aušvicą išgyvenusi Halina Birenbaum, gimusi 1929 m., teigė, kad didžiausias jos gyvenimo tikslas buvo „pasakyti kitiems, kaip labai stovykloje buvę žmonės norėjo gyventi“.
„Išpildžiau savo motinos svajonę ir pamačiau, kaip priespauda buvo nugalėta“, - sakė ji.
Buvę belaisviai taip pat prisiminė, kaip nacių sargybiniai išskirdavo šeimas ir paskirdavo naujai atvykusiuosius dirbti sunkių darbų arba nugabendavo juos tiesiai į dujų kameras.
Aušvicas buvo išvaduotas 1945 m. sausio 27 d., o 1947 m. atidarytas kaip memorialinis muziejus. Metinių ceremonijos buvo surengtos ir kitose Europos vietose bei Izraelio holokausto muziejuje, „Yad Vashem“.
85 m. amžiaus Renee Salt iš šiaurės Londono pirmą kartą stovykloje apsilankė prieš 10 metų, kuomet „palaidojo savo vaiduoklius“, ir nuo to laiko čia grįžta kiekvienais metais. „Darysiu tai tol, kol pajėgsiu. Kodėl? Pasaulyje vis dar yra daug Holokausto neigėjų ir jeigu mes apie tai nekalbėsime, pasaulis nebežinos, kas nutiko“, - sakė ji.
81-erių Paula Lebovics iš Encino, Kalifornijos, sakė prisimenanti, kaip ją, mažą ir alkaną 11 metų mergaitę, pakėlė rusų kareivis, kuris švelniai ją siūbavo savo rankose ašarų pilnomis akimis. Ji nežinojo, kas yra tas kareivis, tačiau vis tiek pajautė milžinišką dėkingumą jam ir kitiems sovietų kariams, sakė Lebovics, pridėdama: „Jie buvo mūsų išlaisvintojai“.
Pirmieji į stovyklą įžengę kariai ir reporteriai apibūdino jų laukiančią minią kaip išsekusius, nualintus belaisvius, bei rado krūvas negyvų kūnų.
Svarbiausi faktai
* Pirmoji Aušvico stovykla buvo pastatyta 1940 m. ir iš pradžių veikė kaip lenkams skirta koncentracijos stovykla. 1941 m. kovą, po Heinricho Himmlerio vizito, Aušvicas buvo praplėstas ir pastatyta antroji stovykla, Aušvicas-II, kurioje tilpo apie 100 000 belaisvių. Per kelis ateinančius metus Aušvicas dar labiau išsiplėtė savo dydžiu ir veiklos mastais bei tapo galingiausiu Hitlerio „galutinio sprendimo“ aparatu.
* Veiklos viršūnėje Aušvicą sudarė dvi pagrindinės stovyklos: Aušvicas-I ir Aušvicas-II (dar žinomas kaip Birkenau). Teritorijoje taip pat buvo daugiau nei 40 mažesnių stovyklų, įskaitant didžiausią iš jų – Monovico.
* Skaičiuojama, kad stovykloje buvo nužudyta nuo 800 000 iki 1,5 mln. žmonių. Iš jų daugiau nei 90 proc. buvo žydai. Taip pat žuvo 70 000-80 000 lenkų, 20 000 čigonų ir kiek mažiau sovietų belaisvių, politinių kalinių, Jehovos liudytojų bei homoseksualų.
* Iš visų karo metais mirusių žydų, šeštadalis buvo nužudyta Aušvice.
* Birkenau buvo pastatytos keturios dujų kameros. Bendras jų plotas sudarė 2 255 kv. metrus ir vienu metu galėjo sutalpinti 4 420 žmonių.
* Visus, patekusius į Aušvicą, prie pagrindinių vartų pasitikdavo šiurpą keliantis ir ironiškas užrašas „Arbeit Macht Frei“, arba „Darbas tave išlaisvins“.
* Ilgiausiai tarnavęs Aušvico komendantas buvo SS hauptšturmfiureris Rudolfas Franzas Hössas. Niurnbergo teismų metu jis buvo nuteistas mirties bausme ir 1947 m. balandžio 2 d. pakartas Aušvice, prie buvusio Aušvico-I krematoriumo.
* Kaliniai buvo identifikuojami pagal numerį, kuris būdavo išdeginamas ant jų riešų, arba pagal spalvotą trikampį, prisiūtą ant jų uniformos:
Raudonas trikampis – politiniai kaliniai;
Žalias trikampis – profesionalūs nusikaltėliai;
Juodas trikampis – asocialai;
Purpurinis trikampis – Katalikų dvasininkai;
Rožinis trikampis – homoseksualai;
Violetinis trikampis – Jehovos liudytojai;
Geltona žvaigždė – žydai.
* Artėjant sovietų pajėgoms, SS pradėjo Aušvico evakuaciją. Jie sunaikino dalį stovyklos, paliko sergančiuosius ir mirštančiuosius bei išvedė 60 000 žydų į už 56 km esantį Vodzislavo miestą, iš kurio jie buvo sodinami į traukinius ir vežami į kitas stovyklas.
* Aušvicas-Birkenau 1945 m. sausio 27 d. pagaliau buvo išvaduotas sovietų karių. Stovykloje buvo likę vos 7 000 kalinių.
