Velso princesė Diana (1961 m. liepos 1 d. Sandringeme, Anglijoje – 1997 m. rugpjūčio 31 d. Paryžiuje) – viena iš žymiausių XX amžiaus moterų.
Diana Spenser gimė kilmingoje šeimoje Anglijos rytinėje Norfolko grafystėje. Ji buvo trečioji 37-erių vikonto šeimos duktė. Diana turėjo dvi vyresnes seseris. Šeima neslėpė nusivylimo jos gimimu, nes tikėjosi vyriškos lyties įpėdinio, turėjusio pratęsti Spenserių giminę. Tik vėliau kilmingoje šeimoje gimė jauniausias vaikas, berniukas.
1969 m., po keturiolikos kartu išgyventų metų, išsiskyrė Dianos tėvai. Dianos tėvas gavo teisę globoti Dianą, jos brolį Čarlzą ir abi jos seseris Sarą ir Džeinę. 1975 m., mirus seneliui, septintajam grafui Spenseriui, šeima persikėlė į istorinius giminės namus - Oltorpo dvarą. Mergaitės gavo ledi titulus, brolis Čarlzas tapo vikontu, o tėvas paveldėjo aštuntojo grafo titulą ir dvarą.
1977 m. lapkričio mėnesį Diana susipažino su Velso princu Čarlzu, kuris prieš tai devynis mėnesius draugavo su Dianos seserimi Sara. Tačiau tik po trejų metų, Dianai persikrausčius į Londoną, jų santykiai sustiprėjo. 1981 m. vasario mėnesį, Vindzoro pilyje, Velso princas Čarlzas oficialiai paprašė ledi Dianą Spenser tapti jo žmona. Sužadėtuvės buvo viešai paskelbtos vasario 24 d. Liepos 29 d. Diana ištekėjo už Britanijos sosto paveldėtojo. Jų vestuves prie televizorių ekranų stebėjo 750 milijonų žmonių daugiau nei septyniasdešimtyje šalių.
1982 m. birželio 21 d. Dianai gimė sosto įpėdinis princas Viljamas. 1984 m. rugsėjo 15 d. gimė ir antrasis sūnus, princas Haris.
Oficialiai princo Čarlzo ir Velso princesės santuoka nutrūko 1996 m. rugpjūčio 28 d., tačiau jiedu svetimi buvo tapę kur kas anksčiau. „Buvau nereikalingas vaikas ir tapau nemylima žmona“, - yra sakiusi princesė Diana. Beje, kalbama, kad pasirinkti Dianą princui patarė jo artima draugė, meilužė, Kornvalio kunigaikštienė Kamila Parker Bouls. Ji varžovę paniekinamai praminė „pelyte“.
Tačiau nelaiminga santuoka, skyrybos ir karališkosios šeimos neapykanta Dianos nepalaužė, o priešingai, ją užgrūdino. Bulimija sirgusi pakrikusių nervų silpna moteris virto ryškia, stipria asmenybe, pasižyminčia neįtikėtina trauka. Be to, ją supo didelis būrys artimų draugų, tarp kurių buvo tokios garsios asmenybės kaip Eltonas Džonas, Džiani Versače, Džordžas Maiklas ir kt.
Beje, žmonės gerokai anksčiau pajuto, kad ji kažkuo ypatinga. Ne veltui iškart po vestuvių ji tapo populiariausia karališkosios šeimos nare. Kiekvienas jos viešas pasirodymas būdavo sutinkamas susižavėjimo audra, o laikraščiai su Dianos nuotraukomis ir jos gyvenimo smulkmenomis buvo graibstomi kaip karštos bandelės. „Aš čia esu tam, kad rinkčiau puokštes“, - juokavo Čarlzas per pirmąją jų bendrą kelionę į Velsą. Paskui jam praėjo noras juokauti. Diana netikėtai atrado savo pašaukimą - labdarą. Ją domino sunkiausi atvejai, neišgydomos ligos - sergantieji raupsais, AIDS. Visuomenės atstumtieji.
Diana ir pati tam tikra prasme buvo atstumtoji karališkojoje šeimoje, kurioje po kelių bandymų nusižudyti buvo laikoma vos ne pamišėle. Žmonės, kurie būdavo šalia, sakydavo, kad stebėdavosi, kaip taktiškai ir subtiliai elgdavosi princesė su sergančiaisiais, kokius tinkamus žodžius parinkdavo. Pasakojama, kad kai ji lankydavo mirtinus ligonius, šie nemirdavo, laukdavo jos vizito. Ir pati Diana lengviau rasdavo bendrą kalbą su paprastais žmonėmis, o ne su savo aukštakilmiais giminaičiais.
1997 m. įvykusi netikėta autokatastrofa Paryžiuje padėjo tašką šio nepaprasto likimo moters gyvenime. Būdama vos 36-erių metų ji paliko šį pasaulį, o jos mirtis bei aplinkybės, kodėl taip nutiko, linksniuojamos iki šiol. Pati princesė amžino poilsio atgulė savo gimtoje žemėje, nedidelėje saloje Oltorpo dvare.
Net ir prabėgus nemažai metų, Diana vis dar yra mylima ir populiari. Jos labdaringa veikla klesti ir šiandien, egzistuoja Velso princesės vardo fondas.
