Vaidybinis filmas dar neparodytas, o jam jau žadama krūva „Oskarų“? Skamba mažų mažiausiai keistai, bet būtent taip kalbama apie juostą „Visko teorija“, kurioje pasakojama garsaus mokslininko Stepheno Hawkingo gyvenimo istorija.
Rugsėjo pradžioje biografinę dramą „Visko teorija“ (angl. „The Theory Of Everything“) pamatys Toronto kino festivalio publika, o lapkritį, žadama, ir kai kurių kino teatrų žiūrovai. Tačiau triukšmą ir spėliones filmas kelia jau dabar – pakako trumpo jo anonso, pristatyto šį mėnesį.
Pasaulis jau priprato 72-ejų britą S. Hawkingą matyti prikaustytą prie invalido vežimėlio. Retą diagnozę tuo metu jaunas perspektyvus fizikas išgirdo dar prieš penkis dešimtmečius. Liga lėmė paralyžių.
Apie tai bus pasakojama ir filme, kurio ašis – pirmosios Stepheno žmonos Jane parašyta knyga „Kelias į begalybę“.
Aktoriui – sunkus iššūkis
Apie žymius menininkus, sportininkus, mokslininkus, politikus filmai kuriami nuolat. Tačiau žinia apie S. Hawkingo istorijos perkėlimą į ekraną pasaulio žiniasklaidoje sulaukė itin daug dėmesio.
Kodėl? Atsakymas paprastas. Ne, ne dėl to, kad iš kino filmo galima sužinoti netikėtų faktų. S. Hawkingas vadinamas ir vienu žymiausių, ir vienu protingiausių pasaulio žmonių.
„Neturiu supratimo, koks mano intelekto koeficientas. Žmonės, kurie juo giriasi, yra nevykėliai“, – yra sakęs S. Hawkingas. Jo genialumu mažai kas abejoja.
Jo istorija knygose, straipsniuose, net ir TV ekrane išnarstyta iki smulkmenų. Pavyzdžiui, vos prieš trejus metus BBC sukūrė filmą apie šį mokslininką. Jame pagrindinis vaidmuo teko ir televizijos žiūrovams iš serialo „Šerlokas“ gerai pažįstamam britų aktoriui Benedictui Cumberbatchui.
Intrigą kelia kitkas – iš filmo anonso matyti, kad režisierius Jamesas Marshas ketina daug dėmesio skirti ne tik S. Hawkingo meilės istorijai, bet ir jo dramatiškiems potyriams, susidūrus su gniuždančia liga.
Suvaidinti tai – nemenkas iššūkis, kurį priėmė 22-ejų britas Eddie Redmayne’as, geriausiai pažįstamas iš Tomo Hooperio muzikinio filmo „Vargdieniai“.
Jei jaunas aktorius nesusimaus, jau greitai galėsime kalbėti apie naują ryškią žvaigždę. Tokie vaidmenys nelieka nepastebėti. Jau dabar iš sukelto reklamos šurmulio aišku, kad šiam filmui žiūrovų netrūks.
Liga nesužlugdė jausmų
Septintojo dešimtmečio pradžia. Jaunas studentas S. Hawkingas akivaizdžiai protingesnis ne tik už bendramokslius, bet ir už kai kuriuos dėstytojus. Tai supranta ir jie patys.
Oksforde pasižymėjęs fizikas kimba rašyti daktaro disertaciją ir susipažįsta su žavia literatūros studente Jane Wilde (ją filme vaidina aktorė Felicity Jones).
Vėliau ji taps mokslų daktare. Darbo tema – viduramžių ispanų poezija. Tačiau tą akimirką svarbiausia ne tai. Jaunuoliai beprotiškai įsimyli. Šio ryšio nepajėgi nutraukti net itin skaudi žinia.
Akivaizdu, kad S. Hawkingo talentas – išskirtinis. Tai vėliau patvirtins daug jo mokslo darbų. Tačiau dar tik kelyje į juos esantį vaikiną pradeda kamuoti negalavimai – darosi sunku vaikščioti, pinasi liežuvis.
Medikai nustato negailestingą diagnozę – reta neuronų liga, dar vadinama Lou Gehrigo sindromu (Amiotrofinė Lateralinė Sklerozė – ALS). Jų nuomone, S. Hawkingui gyventi liko vos dveji metai.
Artimieji ir bičiuliai ragina Jane nutraukti šį romaną ir išvengti širdgėlos, nes pabaiga vis tiek bus liūdna. Jai tai nė motais – mergina nusprendžia tekėti už Stepheno.
„Mes taip mąstėme septintajame dešimtmetyje – ateitis vis tiek neaiški. Buvome maitinami kalbomis apie tai, kad bet kada gali būti numesta atominė bomba. Tokia buvo tų dienų jaunimo nuotaika“, – vėliau pasakojo Jane.
Susilaukė trijų vaikų
Vestuvių dieną pozuodamas nuotraukoms S. Hawkingas jau turi pasiremti lazdele – stovėdamas nebegali išlaikyti pusiausvyros. Vėliau jis praranda judėjimo ir balso dovanas, tačiau tai nepalaužia. Balsą keičia specialus kompiuteris, o darbai ir atradimai pilasi vienas po kito.
Tiesa, „Visko teorija“, kaip galima spręsti iš anonso, tikriausiai nebus filmas moksliukams – daugiau dėmesio skiriama S. Hawkingo ligos ir santykių su žmona dramai. Pora susilaukė trijų vaikų: sūnų Roberto ir Timothy bei dukters Lucy.
Knygoje Jane nė neslepia – nebuvo lengva. Pavyzdžiui, vyras nekentė neįgaliojo vežimėlio ir kiek įmanoma atidėliojo akimirką, kai į jį atsisės.
„Išeidavome į miestą – vienoje rankoje kūdikis, kita prilaikydavau Stepheną, o kur dar aplink lakstantis vaikas. Rengdavau, prausdavau, maitindavau Stepheną – visi šie darbai tekdavo man“, – prisimena moteris.
Žmoną paliko dėl slaugės
S. Hawkingui išgarsėjus pasauliniu mastu, poros santykiai akivaizdžiai atvėso. Jane erzindavo namus užplūdę padėjėjai, slaugės ir pasikeitęs Stepheno elgesys – vyras pasipūtė.
„Kartais turėdavau jam priminti – tu nesi Dievas“, – rašo Jane.
1990-aisiais S. Hawkingas pranešė žmonai, kad ją palieka. Po penkerių metų pora oficialiai išsiskyrė – fizikas netrukus susituokė su savo slauge Elaine Mason. Ši moteris ir buvo skyrybų priežastis.
„Esu laimingas, nes vedžiau moterį, kurią myliu“, – tada pakomentavo fizikas.
2006-aisiais ši santuoka subyrėjo. Teigiama, kad nuo tada S. Hawkingas vėl draugiškai bendrauja su pirmąja žmona ir vaikais. Jane gyvenimas susiklostė gražiai – ji ištekėjo už seno šeimos bičiulio.
Akyse tebespindi jėga
Scenaristai filmo pagal J. Wilde knygą idėją pradėjo brandinti dar prieš dešimtmetį. Kad atkurtų mokslininko gyvenimo įvykius, režisierius J. Marshas išstudijavo daugybę archyvinės medžiagos ir nuotraukų.
S. Hawkingas, atrodo, pritarė filmo kūrimui. Filmuoti buvo pradėta pernai rudenį. Prieš tai E. Redmayne’as susitiko su fiziku, kurio gyvenimo dramą ketino atvaizduoti ekrane.
„Būdamas 21 metų, jis buvo linksmas, energingas, judrus vyras. Žinote, net dabar, kai nebegali judėti, jo akyse matai jėgą. Mano užduotis ir buvo perteikti jo humorą, kibirkštį. Tai nebuvo lengva. Scenų filmavimas nebuvo išdėliotas chronologine tvarka. O tai reiškė, kad vieną dieną man reikėjo vaidinti judrų ir linksmą Stepheną, o kitą – sunkiai judantį ar jau prikaustytą prie vežimėlio“, – pasakojo aktorius.
Sunkumus atremia humoru
Ką apie filmą mano S. Hawkingas, mes tikrai sužinosime. Mokslininkas nevengia atvirai reikšti minčių ir žavi puikiu humoro jausmu. Tai, beje, jis įrodė visai neseniai, kai Londone atsisveikinimo šou po daugiau nei trijų dešimtmečių pertraukos surengė garsi komikų trupė „Monty Python“.
Per renginį buvo parodyta nufilmuota scena, kurioje vežimėliu greitai riedantis Kembridžo universiteto profesorius S. Hawkingas nutrenkia jauną postringaujantį mokslininką. Tada kameros ir prožektoriai akimirksniu nukrypo į arenos tribūnas – ten sėdėjo S. Hawkingas, o padėjėja pakėlusi jo ranką linksmai mojavo publikai.
„Reikia koncentruotis į dalykus, kuriems netrukdo negalia, ir nekreipti dėmesio į tai, ko nebegalite daryti. Neleiskite sunkumams sugniuždyti savo sielos“, – likimo broliams kartą yra pataręs mokslininkas.
Tai žinia, kurią tikrai paskleis ir kinomanų jau dabar nekantriai laukiamas filmas.
