Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančiam menininkui Žilvinui Kempinui išsaugota Lietuvos Respublikos pilietybė.
Sprendimas priimtas, vadovaujantis Pilietybės įstatymu ir atsižvelgus į Pilietybės reikalų komisijos rekomendaciją. Pilietybės reikalų komisijos vertinimu, Ž. Kempino veikla laikytina ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei.
Ž. Kempinas yra vienas geriausiai pasaulyje žinomų lietuvių kilmės šiuolaikinio vizualiojo meno kūrėjų, garsinančių Lietuvos vardą. Menininkas atstovavo Lietuvai prestižinėje Venecijos bienalėje 2009 metais, taip pat Liverpulio bienalėje 2010-aisiais. Daugiau nei 130 parodų svarbiausiuose tarptautiniuose šiuolaikinio meno centruose surengęs kūrėjas aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos menininkais, yra Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Ž. Kempinas gimė 1969 metais Plungėje. 1987 m. pradėjo studijuoti tapybą tuometiniame Valstybiniame dailės institute, studijas baigė 1993 metais. 1994 m. Šiuolaikinio meno centre Vilniuje surengė savo pirmąją personalinę parodą. 1998 m. gavo apdovanojimą už geriausią metų sceninį apipavidalinimą. Pragyvenimui užsidirbdavo kurdamas ekspozicinių erdvių planus biuro baldų bendrovei.
1997 metų pabaigoje menininkas išvyko į Niujorką, kur 1998-2002 metais Hunterio koledže studijavo tarpdisciplininį meną. 2003 metais Niujorko šiuolaikinio meno centre „P.S.1“ buvo surengta pirmoji menininko paroda JAV, po jos - gausybė parodų San Paule, Niujorke, Jungtinėje Karalystėje, Vienoje, Paryžiuje, Vilniuje ir kitur.
2007 m. tarptautinis mėnesinis leidinys „Art Review Magazine“ Ž. Kempiną priskyrė prie 25 šiuolaikinių menininkų, kuriuos būtina žinoti. 2008 m. jis laimėjo Calderio prizą bei rezidenciją Calderio studijoje, menininkas šešis mėnesius praleido Alexanderio Calderio dirbtuvėse Prancūzijoje, ten sukūrė savo darbą „Tūba“, su kuriuo atstovavo Lietuvai 2009 m. Venecijos bienalėje. 2012 m. menininkas tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu už minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą.
Prezidentės dekretą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo Ž. Kempinui dar turės pasirašyti vidaus reikalų ministras.
Prezidentės iniciatyva 2015 m. priimtos Pilietybės įstatymo pataisos, kuriomis įtvirtinta teisė ypatingų nuopelnų mūsų šaliai turintiems žmonėms, įgijusiems kitos valstybės pilietybę, išsaugoti ir Lietuvos Respublikos pilietybę. Nuo šių pataisų įsigaliojimo Lietuvos pilietybė išsaugota Europos ir pasaulio čempionei bei olimpinei medalininkei dviratininkei Dianai Žiliutei bei Toronto universiteto profesoriui Artūrui Petroniui dėl ypač reikšmingos mokslinės veiklos ir pasiekimų psichiatrinių tyrimų bei epigenetikos srityse.
ELTA informacija
