Trumpas pranešė „nutraukiantis“ Ramiojo vandenyno partnerystę – prekybos susitarimą tarp Jungtinių Valstijų, Australijos, Kanados, Japonijos, Vietnamo, ir dar septynių kitų sąjungininkių. Susitarimu buvo siekiama sukurti atsvarą augančiai Kinijos ekonominei įtakai regione. TPP šalys-narės kartu reprezentuoja 40 proc. globalinės ekonomikos.
Sieks palankesnių sąlygų
Vos pasirašęs šį savo įsakymą, Trumpas taip pat pareiškė, kad jis sieks „susitarti su tomis šalimis atskirai“, kad pasiektų Jungtinėms Valstijoms palankesnes sąlygas.
„Mes prekiausime, bet tarsimės su kiekviena [šalimi] atskirai, - sakė jis. – Ir jeigu kažkuri elgsis netinkamai, mes nusiųsime įspėjamąjį laišką – per 30 dienų jie arba turės pasitaisyti, arba mes pasitrauksime.“
Tačiau toli gražu neaišku, ar šalys, kurios jau anksčiau kelis metus praleido derėdamosis dėl TPP, bus linkusios pradėti naujas derybas.
Primename, kad Trumpas savo prezidentinės kampanijos metu žadėjo vos atėjęs į valdžią nutraukti jau egzistuojančias prekybos sutartis ir atgauti užjūrio valstybėse prarastas gamyklines darbo vietas. Jis taip pat žadėjo iš naujo derėtis dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (North American Free Trade Agreement, NAFTA) su Meksika ir Kanada.
Tačiau ekonomistai įspėja, kad tos darbo vietos niekada negrįš – tik dėl to kaltina ne prekybą su kitomis šalimis, o gamybos procesų automatizavimą. Dar daugiau, pasak nevyriausybinės organizacijos „Petersen Institute“ analizės, Jungtinės Valstijos iš TPP būtų gavusios didžiausią naudą tarp visų sutarties šalių, o kasmetinis eksporto didėjimas būtų lygus $357 mlrd. papildomų lėšų.
Organizacija taip pat prognozuoja, kad paktas būtų neturėjęs jokios įtakos įdarbinimo lygiui, o prezidento Baracko Obamos administracija susitarimą vadino strategine atsvara Kinijai.
Donaldo Trumpo bendrapartietis, respublikonas Johnas McCainas, naujojo prezidento sprendimą pavadino „rimta klaida, kuri turės toli siekiančių padarinių Amerikos ekonomikai ir mūsų strateginei pozicijai Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“.
„Tai atvers kelią Kinijai perrašyti ekonomines taisykles Amerikos darbuotojų sąskaita. Tai pasiųs nerimą keliantį signalą, kad Amerika atsitraukia iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono tuo metu, kai mes negalime sau to leisti“, - kalbėjo McCainas.
Vėliau pirmadienį Trumpas susitiko su įstatymų leidėjais iš abiejų Kongreso rūmų bei su Atstovų rūmų pirmininku Paulu Ryanu aptarti mokesčių reformos.
„Tai, ką mes darysime, tai masyviai apkarpysime mokesčius tiek viduriniajai klasei, tiek kompanijoms“, - pirmadienį pareiškė Trumpas.
Kad padengtų tuos apkarpymus, jis pažadėjo įvesti „pasienio mokestį“, kuris greičiausiai apims eksporto tarifų didinimą. Tačiau tokį žingsnį tikriausiai neigiamai sutiks tiek Pasaulio prekybos organizacija, tiek šalies mažmenininkai.
Trumpas pirmadienį taip pat pažadėjo „masyvų“ reglamentavimo sumažinimą mažiausiai 75 procentais. Kol kas neaišku, kaip tai bus daroma ar apskaičiuojama.
Derėsis ir dėl NAFTA
Be kita ko, Trumpas leido suprasti, kad planuoja pakartotinai derėtis ir dėl NAFTA susitarimo, kuris buvo priimtas 1994 m. ir panaikino daugumą prekybos tarifų tarp Meksikos, JAV ir Kanados.
Tačiau Davidas Adelmanas, buvęs JAV ambasadorius atvirajai ekonomikai Singapūre nuo 2010 iki 2013 m., bei vadovavęs aštuonioms regioninėms prekybos misijoms tuo laikotarpiu, išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip tokie pokyčiai gali atsiliepti ne tik globalinei ekonomikai, bet ir JAV verslams.
„Trumpo atvirai protekcionistinė pozicija padidino nerimą tarp Amerikos verslų, ir ne tik tarp gamintojų, bet taip pat ir tarp paslaugų tiekėjų, - sakė Adelmanas CNBC laidoje „Squawk Box“ trečiadienį. – Globalizuota ekonomika niekur nedings, ir amerikietiškos įmonės pasiekė labai gerų rezultatų užsienyje, nes yra atviros konkurencijai. O tų globalinių pasiūlos grandinių, mano nuomone, neišeis nutraukti nesupurtant ir visos Amerikos ekonomikos.“
Protestas prieš TPP Filadelfijoje[/caption]
Adelmanas, šiuo metu dirbantis partneriu teisės firmoje „Reed Smith“, kuri specializuojasi prekybos bylose, taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Trumpo kampanijos metu duotų pažadų oficialiai nustatyti, kad Kinija manipuliuoja savo valiuta, su tikslu gauti naudos konkurencinės prekybos rinkoje.
„Bus išties įdomu pamatyti, kokie įrodymai bus pateikti paremti šiam argumentui, nes dauguma jų iš tiesų rodo priešingai, kad vyriausybės lyderiai Pekine stiprina Kinijos valiutą, o ne dirbtinai ją devalvuoja“, - pridūrė jis.
Po netikėtos Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose, juanis prieš dolerį nukrito iki kone aštuonerius metus nematytų žemumų, pasiekdamas žemiausią savo tašką bent jau nuo 2009 m. sausio, kai globalinėse rinkose siautėjo finansinė krizė. Vis dėlto, analitikai šį Kinijos valiutos kritimą priskyrė dolerio stiprėjimui, kuomet dolerio vertė, lyginant su pagrindinėmis pasaulio valiutomis, po rinkimų staiga pakilo iki 14 metų aukštumų.
Situacija kelia nerimą
Tačiau jeigu Trumpas vis tiek realizuos savo grasinimą, tai „gali turėti įtakos tam tikriems pokyčiams Amerikos rinkose ir įstatymuose, galintiems sujaukti visą globalinę ekonomiką, kuri Jungtinės Valstijoms neša gana didelę naudą“, teigia Adelmanas.
Jis taip sakė nerimaujantis, kad situacija gali dar labiau eskaluotis.
„Baltieji rūmai turi būti atsargūs ir suteikti pakankamai erdvės ir pakankamai galimybių lyderiams Pekine, kad galėtų atsargiai priderinti dalį kampanijos retorikos su tuo, kas tikrai būtų praktiška ir galiausiai paskatintų ekonominį augimą tiek JAV, tiek Kinijos ekonomikoms, - kalbėjo jis. – Rizikuojame pakliūti į užburtą ratą. Jeigu Baltieji rūmai ir toliau eskaluos savo retoriką, nebeliks erdvės lankstumui nei tarp Pekino lyderių, nei tarp Vašingtono lyderių, kuriems tikrai reikia vieni kitų, jeigu norime paskatinti tolimesnį globalinį augimą.“
Kiti analitikai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl alternatyviosios dešinės respublikonų pasiūlymų Trumpui dar labiau radikalizuoti prekybos retoriką. Pavyzdžiui, Atstovų rūmų respublikonai kalba apie prieštaringai vertinamą „pasienio mokestį“, kuris galėtų tapti dalimi jų korporacinių mokesčių reformos plano.
Šiuo metu JAV korporacijos yra apmokestinamos nuskaičiuojant 35 proc. nuo jų pelno užsienyje. Priimtas Atstovų rūmų respublikonų planas reikštų, kad mokesčiai būtų nuskaičiuojami tik nuo pelno namuose (atėmus išlaidas namuose), ir kur kas žemesniu lygiu – 20 proc.
Teoriškai, tai gali padėti padidinti eksportą ir sumažinti importą, bei sukurti paskatas daugiau prekių gaminti Amerikoje, kadangi kompanijos nebereiktų mažinti savo apmokestinamo pelno, iškeliant dalį verslo į užsienį. Šis planas iš esmės sukurtų lengvatą eksportuotojams.
Vargas importuotojams?
Tačiau Williamas Lee, „Citigroup“ Šiaurės Amerikos ekonomikos departamento vadovas, teigia, kad greičiausiai toks pasiūlymas savo dabartine forma priimtas nebus.
„Didieji importuotojai sako, kad negalima jų šitaip sunaikinti, ir aš manau, kad mes laikui bėgant dar pamatysime įvairias išimtis, padarytas įvairiu metu, įvairiems produktams, įvairiuose sektoriuose“, - sakė jis trečiadienį.
Tačiau jis taip pat prognozuoja, kad Kongreso respublikonai sieks prastumti pasienio mokesčių programą, kadangi jiems reikės iš jos gauto pelno atsverti planuojamiems mokesčių apkarpymams.
Tiesa, sausio viduryje išplatintame savo pranešime spaudai, Lee pažymėjo, kad respublikonų planas turėtų „niūrių padarinių rinkoms“, ypač artimiausiu laikotarpiu, analitikams prognozuojant, kad dolerio vertė ir toliau augs, rinkoms reaguojant į padidėjusias importo išlaidas. Lee taip pat pažymi, kad šie dolerio vertės pokyčiai gali trukti ne vienerius metus.
Pasienio mokesčiai „kurį laiką paskatintų produkciją šalies viduje bei eksportą, bet galiausiai sukurtų nuostolius visiems investuotojams, turintiems užsienietiškų aktyvų, bei gali sutrikdyti viso pasaulio kapitalo rinkas“, rašo jis savo ataskaitoje.
Kiti analitikai taip pat išreiškė rimtą susirūpinimą dėl to, kaip šis pasienio mokesčių planas paveiks Jungtinių Valstijų ekonomiką. Pavyzdžiui, pirmadienį publikuotoje savo ataskaitoje, „Deutsche Bank“ prognozuoja, kad jeigu JAV įvestų „pasienio tarifus“ importuojamiems produktams, tai vidutinio automobilio kainą padidintų $2,300, artimiausiu laikotarpiu sumažinant jų paklausą JAV po 1,2 mln. vienetų per metus.
