Praėjusį penktadienį Klaipėdos universitete jau 14-ąjį kartą prasidėjo lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykla kitakalbiams. Šiais metais sulaukta virš 50 norinčiųjų iš 22 šalių; du trečdaliai kursantų yra iš Europos, o likusieji iš toliau, – JAV, Kanados, Kazachstano, Kinijos, Peru, Urugvajaus. Kai kurie dalyviai atvyko čia jau antrą ar net trečią kartą, o kai kurie niekur ir nebuvo išvykę – gyvena Lietuvoje, yra sukūrę šeimas, dirba.
Pirmą kartą į vasaros mokyklos gretas įsiliejo naujo projekto dalyviai – 8 JAV lietuvių kilmės gimnazistai; šį projektą inicijavo LAC (Lithuanian American Community) kartu su LISS (Lithuanian International Student Services). Visus juos vienija bendras noras – išmokti lietuvių kalbos.
Kiekvienais metais mėnesiui atvykstantys kitataučiai mokosi lietuvių kalbos ir stengiasi kuo geriau pažinti lietuvių kultūrą. Tuo tikslu rengiamos išskirtinės lietuvių kalbos pamokos, išvykos - jau šeštadienį stovyklos dalyviai keliavo į Nidą pažintinei ekskursijai. Vykstančiose pamokose ir ekskursijoje kalbama ir anglų, ir lietuvių kalbomis.
Į Klaipėdą atvykusius kitakalbius pasveikino ir miesto meras V. Grubliauskas.
„Lietuvių kalba – niekada nesibaigiantis formuotis procesas, atskleidžiantis mūsų kultūros grožį. O Klaipėda visada išsiskyrė savo daugiatautiškumu ir svetingumu kitos kultūroms. Todėl linkiu gero oro, produktyvaus mokymosi ir tikiuosi, kad uždarymo šventėje visi jau puikiai supras lietuviškai išsakytus sveikinimus“, - linkėjo meras.
Klaipėdos universiteto infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Saulius Gulbinskas taip pat sveikino atvykusius svečius ir džiaugėsi jų gausa.
„Į Klaipėdą šiems vasaros kursams atvykstančiųjų skaičius auga kasmet. Tai reiškia, kad judame teisinga kryptimi. Tokia programa ne tik leidžia plėsti lietuvių kalbą ir kultūrą visame pasaulyje, bet ir suteikia kiekvienam atvykusiajam naujos patirties“, - sakė jis.
Prorektorius džiaugėsi ne tik prasidėjusia lietuvių kalbos vasaros mokykla kitataučiams, bet ir paminėjo dar vieną istoriškai svarbų įvykį.
„Ši diena taip pat svarbi kiekvienam lietuviui, lietuvių tautai, išsibarsčiusiai po visą pasaulį. Šiandien yra mūsų tautos vienybės diena, nes ji žymi lakūnų Dariaus ir Girėno skrydį per Atlantą. Tai tarsi simbolis, reiškiantis Lietuvos ir Amerikos sujungimą, o drauge ir Lietuvos plėtimąsi už savo sienos ribų pradžią“, - minėjo S. Gulbinskas.
Kaip pastebėjo prorektorius, simboliška, kad šios mokyklos atidarymas vyksta minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną.
Mokykloje sudarytos penkios skirtingų lygių dalyvių grupės: kelios grupės pradedančiųjų, kitos – pažengusiųjų. Tam, kad šie kursai kuo geriau atitiktų kiekvieno dalyvio poreikius ir lūkesčius, skiriamas ypatingas dėmesys. Beje, kursų dėstytojų ir organizatorių kolektyvas kalba visomis pagrindinėmis užsienio kalbomis, tad prireikus gali suteikti konsultacijas anglų, rusų, ispanų, vokiečių, švedų, suomių kalbomis.
Stipriausioji grupė, sudaryta iš ilgiausiai lietuvių kalbos besimokančiųjų kitataučių, jau geba kalbėti rišliais sakiniais, nupasakodami kasdienius įvykius. Todėl susipažinimo metu ne tik prisistatė, bet ir apibūdino lietuvių kalbą.
„Lietuviškai kirčiuoti – ne dviračiu važiuoti“, - sakė vienas iš programos dalyvių.
Gana didelį lietuvių kalbos žinių bagažą turinti ukrainietė Nataliia Litovchenko savo pasirinkimą mokytis šios kalbos vertina kaip vieną geriausių sprendimų.
„Aš čia gimiau, todėl manyje yra dalis jūsų kultūros. Labai mėgstu lietuvių literatūrą, ypač poeziją. Noriu gebėti skaityti ir rašyti lietuvių kalbą, suprasti Jurgio Baltrušaičio eiles, jis mano mėgstamiausias poetas“, - sakė ji.
Natalija lietuvių kalbos mokosi jau nuo balandžio mėnesio, bet sustoti neketina ir siekia savo žinias gilinti.
Kitokiu tikslu į vasaros mokyklą iš Kinijos atvyko Jiaxian Wang. Pekino mieste gyvenanti ir besimokanti mergina universitete turėjo galimybę pasirinkti užsienio kalbą ir pasirinko būtent lietuvių.
„Dėstytoja mane ir supažindino su šia vasaros mokymosi programa. Kadangi mano baigiamasis darbas universitete yra apie rusų kalbą, norėjau geriau pažinti Lietuvą, kuri kadaise buvo Sovietų Sąjungos dalis. Be to, ir kalba mane labai sužavėjo, juk tai viena seniausių kalbų pasaulyje“, - sakė mergina. Savo universitete pekinietė lietuvių kalbą studijavo vienerius metus.
Vasaros mokykloje kitakalbiai lietuvių kalbos žinias gilins iki rugpjūčio 14 d.
