Trečiadienį prasidėjusi konferencija į vieną vietą suvedė visas pagrindines derybų šalis, įskaitant atstovus iš Kipro istorinių laiduotojų – Graikijos, Turkijos ir Didžiosios Britanijos. Tai yra precedento neturintis susitikimas, kuriuo bus siekiama sumažinti atskyrą, atsivėrusią 1974-aisiais, kai Turkija užėmė šiaurinę salos dalį reaguodama į revoliuciją, siekusią suvienyti Kiprą su Graikija.
Jungtinių Tautų pasiuntinys ir konferencijos pirmininkas Espenas Barthas Eide, kuris yra buvęs Norvegijos užsienio reikalų ministras, sakė, kad derybos gali trukti „iki dviejų savaičių“ ir jų pabaiga iš principo išlieka „atvira“.
„Pabaigos data bus ta, kai mes išspręsime problemą, arba kai padarysime išvadą, kad ji yra neišsprendžiama“, - sakė jis reporteriams anksčiau šį mėnesį, kai tik buvo pranešta apie Šveicarijoje vyksiantį lyderių susitikimą.
Didindami spaudimą Nicosui Anastasiadesui ir Mustafai Akınci, salos graikų ir turkų lyderiams, rasti išeitį iš dabartinės aklavietės, Kipro turtingos etninės mozaikos atstovai – įskaitant maronitus, armėnus ir turkus kipriotus – susikabino rankomis ties JT kontroliuojama buferine zona, į dvi dalis skiriančią salos sostinę Nikosiją, tokiu būdu simboliškai suvienydami salą ten, kur politikams to padaryti nepavyko.
Esra Aydinas, vienas iš demonstracijoje dalyvavusių turkų kipriotų, britų leidiniui „The Guardian“ sakė: „Tie du vyrai buvo išrinkti dėl savo pažadų suvienyti salą. Jie kalbasi jau dvejus metus. Jie pasiekė precedento neturintį progresą, kokio nematėme jau ilgą laiką, ir jie žino, kaip turi atrodyti sprendimas. Dabar jiems tereikia žengti paskutinius žingsnius ir užantspauduoti susitarimą.“
Ir geresnio laiko negu dabar tam dar nebuvo. Po 50 metų trukusio taikos stebėjimo, JT neseniai netikėtai pranešė, kad jos taikdarystės misija bus nutraukiama, jeigu derybos ir vėl žlugs. Tai yra ilgiausiai pasaulyje trunkanti JT taikdarystės misija. Šį mėnesį Australija žengė pirmą žingsnį, atšaukdama savo pareigūnus iš operacijos ir perkeldama resursus į Azijos-Ramiojo vandenyno regioną, „kad padidintų stabilumą arčiau namų“.
„Kantrybė jau baigiasi, – sakė vienas Vakarų diplomatas. – Naujasis JT generalinis sekretorius (Antonio Guterresas – red. past.) užėmė tvirtesnę poziciją nei jo pirmtakas ir leido suprasti, kad tai negali tęstis amžinai. Yra kur kas svarbesnių vietų, kuriose gali būti JT taikdariai.“
Tikimasi, kad tai padės sutelkti lyderius į sprendimo paieškas. Turint omenyje tai, kad Kipro šiaurėje yra dislokuota apie 40 000 karių iš žemyninės Turkijos, JT „mėlynosios beretės“ padėjo suteikti graikams saugumo jausmą po to, kai jie patyrė didžiausius nuostolius 1974 m., kai šimtai tūkstančių Kipro gyventojų vos per vieną naktį buvo iškeldinti iš savo namų.
Optimistiškiausiai nusiteikę stebėtojai viliasi, kad sprendimas bus pasiektas dar šios savaitės pabaigoje. JT generalinis sekretorius prie derybų prisijungs penktadienį, ir tikimasi, kad jau tą pačią dieną bus pranešta apie galutinį susitarimą.
Tačiau net didžiausi optimistai sutinka, kad Kipro laukiantys iššūkiai yra milžiniški. Bet kokį susitarimą referendumu dar turės patvirtinti šalies gyventojai, ir jam taip pat reikės jungtinės Graikijos, Turkijos ir JK paramos, šioms šalims išsaugojus teisę į karinę intervenciją etninio konflikto atveju po 1960 m., kai tuometinė britų kolonija pasiekė nepriklausomybę.
Nors JK ir Graikija yra pasiryžusios atšaukti šią pasenusią sistemą, Turkija, kuri laiko invaziją į Kiprą viena sėkmingiausių savo karinių operacijų, to padaryti greičiausiai nesutiks. Tolimesnis turkų karių buvimas salos šiaurėje kol kas yra didžiausias nesutarimų šaltinis šiose derybose, o problemos sprendimą gali komplikuoti tai, kad nors Ankara prieš konferenciją teigė siūlysianti sumažinti savo karių skaičių 80 proc., pilną jų atitraukimą ji pavadino „nerealistišku“.
