Iš arčiau pažvelkime į penkis pagrindinius rinkimų kandidatus.
Marine Le Pen
48-erių Le Pen 2011-aisiais perėmė tolimo dešiniojo krašto partijos „Nacionalinis frontas“ valdymą iš savo tėvo Jeano-Marie Le Peno, ir nuo to laiko pasisako už atsiskyrimą nuo Europos Sąjungos bei kovą su imigracija.
Pagal specialybę, ji yra teisininkė, o vadovaudama partijai Le Pen įstengė sušvelninti kai kurias griežtas savo tėvo pozicijas. Telegeniška dukart išsiskyrusi trijų vaikų motina gyvena Paryžiaus priemiestyje. Jos raginimai prievarta išvaryti nelegalius imigrantus, uždaryti su ekstremistais siejamas mečetes bei ištraukti Prancūziją iš ES yra populiarūs daugelio viduriniosios klasės ir kaimiškų regionų rinkėjų tarpe.
Tiesa, jos populiarumas šiek tiek nukrito po kelis mėnesius trukusio antikorupcinio tyrimo, siekusio išsiaiškinti, ar ji panaudojo ES lėšas mokėti atlyginimus savo asmeniniams darbuotojams. Ji tuos kaltinimus neigia ir atsisako būti apklausiama, kol nesibaigs rinkimai. Nuomonių apklausos rodo, jog yra didelė tikimybė, kad Le Pen pateks į antrąjį rinkimų turą.
Emmanuelis Macronas
Daug politinės patirties neturintis 39-erių Macronas išrinkimo atveju būtų jauniausias istorijoje Prancūzijos prezidentas. Nors apklausos rodo, jog pirmajame rinkimų ture jo pagrindinė varžovė bus Le Pen, jis turėtų didelį pranašumą numatomame antrajame ture. Buvęs bankininkas Macronas taip pat yra buvęs šalies ekonomikos ministras, tačiau iš šių pareigų pasitraukė paskelbęs, jog kandidatuos prezidento rinkimuose kaip nepriklausomas kandidatas. Įdomu tai, kad Macronas yra vedęs 24-eriais metais vyresnę buvusią savo mokytoją.
Jis yra laikomas stipria atsvara Le Pen populizmui bei žada investuoti į visuomenės sveikatą ir infrastruktūrą, sumažinti korporacinius mokesčius ir modernizuoti darbo rinką.
Francois Fillonas
63-ejų Fillonas buvo laikomas stipriu kandidatu, kol neįsivėlė į keletą skandalų, be kita ko, paaiškėjus, jog mokėjo savo fiktyviai įdarbintiems šeimos nariams atlyginimus iš mokesčių mokėtojų pinigų. Kita vertus, jis yra itin patyręs politikas, kurio karjera tęsiasi daugiau nei tris dešimtmečius, o taip pat dar ir buvęs ministras pirmininkas. Fillonas augo griežtai katalikiškoje šeimoje, o šiuo metu gyvena XII a. pilyje vakarų Prancūzijoje.
Politiškai, jis žada mažinti vyriausybę, panaikinti turto mokestį turtingiesiems, bei prailginti minimalią 35 val. darbo savaitę. Jis taip pat nori daugiau investuoti į nacionalinį saugumą bei yra kalbėjęs apie būtinybę ES nutraukti sankcijas Rusijai.
Benoit Hamonas
49-erių Hamonas yra kilęs iš kuklios šeimos, o anksčiau dirbo švietimo ministru bei įveikė buvusį premjerą Manuelį Vallsą siekdamas dabartinės valdančiosios Socialistų partijos nominacijos. Jis garsėja savo radikaliais pasiūlymais ir žada įvesti universalaus bazinio atlyginimo planą, pagal kurį būtų remiami visi, uždirbantys mažiau nei $2,400 per mėnesį, bei dekriminalizuoti marihuaną ir apsunkinti darbuotojų atleidimą.
Vis dėlto, vargu ar Hamonui pavyks peržengti pirmojo rinkimų turo slenkstį, mat Socialistų partija šiuo metu yra itin nepopuliari tarp rinkėjų, dėl neįstengimo atgaivinti ekonomiką ir užkirsti kelią teroro išpuoliams.
Jeanas-Lucas Melenchonas
65-erių Melenchonas vaikystėje su tėvais gyveno Maroke, prieš šeimai persikeliant į Prancūziją. Jis yra dar labiau nutolęs į kairįjį politinio spektro kraštą nei Hamonas, ir jį remia Prancūzijos Komunistų partija. Jis yra dirbęs senatoriumi ir užėmė pareigas keliose ministerijose.
Aršus oratorius Melenchonas naudojasi rinkėjų nusivylimu Socialistų partija ir žada įvesti griežtus mokesčius turtingiesiems, o taip pat peržiūrėti Prancūzijos susitarimus su ES, nors ir nekalba apie šalies išstojimą iš Bendrijos kaip Le Pen. 2012 m. prezidento rinkimuose jis užėmė ketvirtą vietą, o dabar nuomonių apklausos jam žada trečiąją vietą, po Le Pen ir Macrono.