Prancūzijos įstatymų leidėjai antradienį patvirtino kontroversišką įstatymo pataisą, leisiančią šalies žvalgybos agentūroms lengviau panaudoti šnipinėjimo aparatūrą prieš įtariamus islamistus po to, kai ekstremistų išpuoliai sausio mėnesį nusinešė 17 žmonių gyvybes.
Naujasis įstatymo projektas, kuriam priešinasi pilietinių teisių grupės, kai kurie kairieji ir kai kurie prezidento Francois Hollande'o valdančiosios socialistų partijos nariai, panaikina reikalavimą gauti teismo orderį norint slapta įrašinėti telefoninius pokalbius bei paslėpti mikrofonus, kameras ir kitus panašius prietaisus.
Nepaisant aršios opozicijos iš kritikų, kurie nerimauja, kad tai reikš masinį piliečių stebėjimą, įstatymo pataisą didele balsų persvara palaikė žemutiniai parlamento rūmai, „už“ balsavus 438 parlamentarams, „prieš“ – 86.
Pagal naująjį įstatymą, vietoje kreipimosi į teisėją, saugumo pareigūnai galės pradėti asmens stebėjimą gavę naujos, specialiai šiai užduočiai suformuotos, komisijos pritarimą. Naujoji komisija prižiūrės visą žvalgybos veiklą, turės daugiau galios stebėti įslaptintą medžiagą, bei atsakys į bet kokius visuomenės nusiskundimus.
Išskirtiniais atvejais žvalgybos agentūros taip pat galės panaudoti taip vadinamus „IMSI Catcher“ žvalgybos prietaisus, kurie įrašo visų tipų telefoninius, internetinius ir SMS pokalbius tam tikrame regione. Vyriausybės teigimu, ji nori naudoti šiuolaikines žvalgybos priemones įstatymo rėmuose, o ne už jos kontroliuojamos sistemos ribų. Kritikai nerimauja, kad tai reikš nepaprastai didelį asmeninio privatumo pažeidinėjimą, kuris, beprincipės vyriausybės rankose, gali turėti nemalonių padarinių.
Šalies ministras pirmininkas Manuelis Vallsas apgynė šį įstatymą, kurį pavadino „gyvybiškai būtinu“ kovoje su terorizmu, bei paneigė, kad tai yra prancūziška versija JAV Patriotinio akto, priimto po 2001 m. Rugsėjo 11-osios įvykių Jungtinėse Valstijose. Jo teigimu, įstatymas nėra panašus į tą plataus masto žvalgybą, kurią paviešino buvęs JAV Nacionalinės saugumo agentūros kontraktininkas Edwardas Snowdenas, įžiebęs tarptautinį pasipiktinimą.
„Šis įstatymo projektas, suformuojantis naują pagrindą žvalgybos agentūrų darbui, suteikia joms daugiau galių veiksmingiau kovoti su terorizmu ir kitais rimtais nusikaltimais“, - premjeras sakė reporteriams.
Vienas didžiausią susirūpinimą kritikams keliančių įstatymo punktų yra interneto tiekėjams keliamas reikalavimas automatiškai stebėti bet kokį įtartiną elgesį internete remiantis metaduomenimis, o ne komunikacijų turiniu. Tokiu atveju vyriausybės agentūros gali pareikalauti prieigos prie asmeninės interneto naršymo istorijos ypatingą įtarimą keliančiais atvejais.
„Kai kurie mūsų tikrai nerimauja dėl tokio įstatymo projekto, kuris yra nesubalansuotas, suteikia pernelyg daug galių vykdomajam organui ir turi potencialo šiuolaikinėmis priemonėmis atlikti ištisos populiacijos šnipinėjimą“, - sakė konservatorius įstatymų leidėjas Pierre‘as Lellouche‘as.
Viena internetinių žmogaus teisių organizacija, „La Quadrature du Net“, po balsavimo savo interneto svetainėje parašė: „Prancūzijos žmonių išrinkti jų atstovai suteikė ministrui pirmininkui galią pradėti milžinišką ir neribotą ištisos populiacijos šnipinėjimą. Tokiu būdu jie užtikrina, kad vyriausybės galia ir mūsų demokratinės sistemos pagrindas dar labiau nutolsta vienas nuo kito.“
Organizacijos atstovės Adrienne Charnet teigimu, „Visa populiacija bus suprofiliuota, o tada, pagal kažkokius neaiškius kriterijus, tokius kaip tai, ar šifruoju savo el. paštą, ar pažįstu ne tą žmogų, aš galiu būti paskelbta įtariamąja.“
Vienas iš nedaugelio nepatenkintų socialistų, Pouria Amirshahi, taip pat įspėjo, kad kontekstas – „Charlie-Hebdo“ ir „HyperCacher“ žudynės – neleidžia oponuoti įstatymui su deramu objektyvumu.
„Šiandien, jeigu išreiški bent mažiausią nepasitenkinimą šio įstatymo tekstu, praktiškai esi kaltinamas kurstant terorizmą“, - sakė jis.
Dauguma socialistų ir opozicijai priklausančių konservatorių parlamentarų balsavo už įstatymo pataisą, tuo tarpu žaliųjų partija balsavo prieš ją, o centro dešiniųjų nuomonės išsiskyrė. Aukštieji parlamento rūmai dėl įstatymo balsuos birželio mėnesį.
Pagrindinės naujojo įstatymo gairės:
- Nustatyti rėmus, kuriuose galima atlikti slaptą žvalgybą;
- Sudaryti specialią Nacionalinę žvalgybos strategijų kontrolės komisiją su platesnėmis veiklos taisyklėmis;
- Leisti naudoti naujus metodus, tokius kaip platus interneto tiekėjų pateikiamas metaduomenų rinkinys.
