Abejonės dėl prieštaringai vertinamo Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų laisvos prekybos susitarimo ir toliau auga, antradienį Prancūzijos prezidentui François Hollande‘ui pagrasinus blokuoti Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartį, kadangi jo šalis priešinasi nereglamentuotai laisvai prekybai.
Kiek anksčiau aukščiausio rango Prancūzijos TTIP derybininkas įspėjo, kad derybų sustabdymas „yra pati realiausia prognozė“. Matthias Feklas, Prancūziją šiose derybose reprezentuojantis ministrų kabineto narys, dėl šios aklavietės taip pat kaltina Vašingtoną. Jo teigimu, Europa pasiūlė Amerikai daug lengvatų, tačiau mainais gavo labai mažai. Jis pažymėjo: „Be Prancūzijos, o tuo labiau prieš Prancūzijos valią, nebus jokio susitarimo.“
Visos 28 Bendrijos šalys ir Europos Parlamentas dar turės ratifikuoti TTIP prieš įsigaliojant susitarimui, tačiau dabar tokia diena atrodo dar toliau nei bet kada anksčiau - po 13 derybų raundų per beveik trejus metus šviesos tunelio gale vis dar nematyti.
Nesutarimus tarp dviejų pasaulio supergalių atskleidė pirmadienį nutekinti dokumentai, aprašantys „nesutaikomus skirtumus“ dėl vartotojų apsaugos ir ūkio gyvūnų gerovės standartų. 248 puslapių apimties derybų tekstų ir vidinių dokumentų publikacija, kurią gavo ir išplatino „Greenpeace“, atskleidė, jog abiejų pusių nuomonės dėl aplinkosaugos ir vartotojų apsaugos reglamentų smarkiai išsiskiria, nors abiejų pusių derybininkai tokius tvirtinimus neigia.
ES derybų pusei vadovaujanti Europos Komisija apkaltino antraštes „populizmu“ ir „iš musės išpūtus dramblį“. Tačiau antradienį Prancūzijos vyriausybės išsakyti komentarai atskleidžia, kokios sudėtingos tapo derybos dėl TTIP.
Prancūzija nuo pat pradžių labiausiai priešinosi TTIP. 2013 m. šalies vyriausybė derybose užsitikrino išimtį savo kino pramonei, siekiant apsaugoti prancūziška kalba leidžiamas kino juostas nuo „Holivudo dominavimo“.
Hollande‘as, kurio populiarumas tarp rinkėjų yra smarkiai sumažėjęs, antradienį taip pat pareiškė, jog Prancūzija turi ir kitų nuogąstavimų dėl TTIP. Kalbėdamas per kairiųjų istorijos konferenciją, Prancūzijos prezidentas sakė, jog jis niekam neleis „paminti esminių mūsų žemdirbystės, kultūros, ir bendros prieigos prie viešųjų rinkų principų“.
Tuo tarpu Feklas Prancūzijos radijui sakė, kad dabartinis susitarimas yra „labai prastas“.
„Europa siūlo labai daug, o mainais gauna labai mažai. Tai nepriimtina“, - kalbėjo jis.
„Greenpeace“ Europos padalinio direktorius Jorgo Rissas sakė, jog Prancūzijos prezidento nerimas „yra pateisinamas matant, kad Europos Komisija akivaizdžiai nesilaiko ES šalių jai suteikto mandato apsaugoti Europos aplinkosaugos ir sveikatos standartus“.
Abejonės dėl transatlantinio susitarimo ateities smarkiai apsunkins Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono derybų kelią, jam pernai metais pažadėjus jas „pagreitinti“ ir pavadinus TTIP „susitarimu, kurio mes norime“. Tačiau JAV prezidentas Barackas Obama visai neseniai pareiškė, kad Jungtinė Karalystė gali nesitikėti jokių lengvatų, jeigu išstos iš Europos Sąjungos ir bandys derėtis dėl atskiro susitarimo. Praėjusį mėnesį lankydamasis Londone, Jungtinių Valstijų vadovas pasakė, kad JK po išstojimo iš ES „atsidurtų bet kokių naujų derybų eilės gale“.
Abejonės dėl transatlantinio susitarimo ateities smarkiai apsunkins Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono derybų kelią, jam pernai metais pažadėjus jas „pagreitinti“ ir pavadinus TTIP „susitarimu, kurio mes norime“. Tačiau JAV prezidentas Barackas Obama visai neseniai pareiškė, kad Jungtinė Karalystė gali nesitikėti jokių lengvatų, jeigu išstos iš Europos Sąjungos ir bandys derėtis dėl atskiro susitarimo.
Paskutinysis TTIP derybų raundas vyko praėjusią savaitę; jų metu ES ir JAV diplomatai dar kartą pabrėžė, jog vis dar tikisi pasiekti galutinį susitarimą antroje 2016 m. pusėje, dar prieš Barackui Obamai paliekant Baltuosius rūmus ateinantį sausį.
Derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties prasidėjo 2013 m. liepą, tačiau jas labai apsunkino visuomenės nerimas dėl tam tikrų sutarties punktų abiejose Atlanto vandenyno pusėse. Prekybinių tarifų sumažinimas yra tik smulkus prekybos pakto elementas – didžiausi nesutarimai kyla dėl nesutampančių vartotojų apsaugos ir aplinkosaugos standartų bei rinkų atvėrimo transatlantiniams konkurentams. Europiečiai ypač baiminasi platesnio genetiškai modifikuotų produktų patekimo į Europą. Šiuo metu ES draudžia į žemyną importuoti tam tikras Amerikoje platinamas GMO atmainas kylant nerimui dėl maisto saugos ir galimos taršos.
