Demokratė Hillary Clinton ir respublikonas Donaldas Trumpas pirmadienį kalbėjo pakeltu tonu ir svaidėsi įžeidimais per ugningus prezidento rinkimų kampanijos debatus, agresyviai stumdami savo liniją dešimčių milijonų amerikiečių rinkėjų akivaizdoje.
Likus šešioms savaitėms iki rinkimų dienos, abiejų kandidatų užimti Baltuosius rūmus populiarumas yra beveik visiškai vienodas. Clinton nuo pat debatų pradžios pateikė savo varžovą kaip atitrūkusį nuo tikrovės, nelabai linkusį kalbėti tiesą bei pasakiusį „beprotiškų dalykų“, kad tik būtų išrinktas. Trumpas, dažnai susiduriantis su sunkiais klausimais apie savo tinkamumą užimti ovalinį kabinetą, pradėjo santūresniu tonu ir netgi pakeitė į akis krentantį savo įprastą raudonąjį kaklaraištį klasikiniu mėlynu. Tačiau jis irgi greitai perėjo į puolimą ir ne kartą pertraukė Clinton trumpomis replikomis. Verslininkas tvirtino, kad Clinton yra „tipiška politikė. Vien kalbos, jokių darbų. Skamba gerai, bet neveikia.“
Įnirtingai pasisakęs ekonomikos klausimais, Trumpas išnaudojo temas, tapusias jo neįtikėtinos kampanijos katalizatoriumi. Jis kaltino savo varžovę ir apskritai politikos grietinėlę, kad jų sudarytos prekybos sutartys lėmė darbo vietų perkėlimą į Meksiką ir Kiniją.
Šiais metais yra ypatingai daug rinkėjų, kurie mielai šį rinkimų ciklą pradėtų iš naujo, su dviem kitais kandidatais – deja, tokio pasirinkimo nėra. Pačiai nemaloniausiai rinkimų kampanijai per pusę amžiaus einant į pabaigą, beveik 20 % rinkėjų vis dar yra neapsisprendę, kurią pusę palaikys. Kaip tik šie rinkėjai galiausiai ir gali nulemti rinkimų baigtį.
Clinton savo ruožtu apkaltino Trumpą, kad jis per visą savo verslininko karjerą „slopino“ smulkųjį verslą bei remia ekonomikos platformą, kuri reikštų „ekstremaliausią“ mokesčių mažinimo turtingiesiems paketą per Amerikos istoriją.
Ši žūtbūtinė akistata vyko Hofstros universitete Long Ailande, tik už valandos kelio nuo Manhatano. Debatų vadovu tapo televizijos NBC laidos „Nightly News“ vedėjas Lesteris Holtas.
Kai realybės šou žvaigždė 2015-ųjų birželį pradėjo savo kampaniją, lažybų organizatoriai jo šansus laimėti vertino santykiu 1:100 ir iš jo buvo atvirai šaipomasi. Tačiau 70-metis Trumpas sėkmingai atlaikė kaltinimus rasizmu bei seksizmu ir triumfavo įtemptame respublikonų partijos pirminių rinkimų maratone. Dabar jis turi realią galimybę sausio 20 dieną būti prisaikdintas 45-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu. Likus šešioms savaitėmis iki rinkimų dienos apklausos rodo, kad abiejų kandidatų šansai laimėti – apylygiai.
Trumpui koją gali pakišti kaltinimai, esą jis menkai išmano politiką. Respublikonas stengėsi juos atremti kaltindamas savo varžovę, kad ši sukėlė chaosą Artimuosiuose Rytuose per savo kadenciją valstybės sekretorės poste. Iš tiesų, Clinton politinė patirtis šiuose rinkimuose jai tapo ne privalumu, o veikiau našta. Demokratė ir toliau lieka labai nepopuliari, rinkėjai laiko ją nepatikima, padariusia daugybę politinių klaidų ir netinkama atstovauti šalį (jau nekalbant apie visas abejones dėl jos sveikatos būklės).
Dvejuose ankstesniuose valstybės vadovo rinkimuose dalyvavo rekordiškai daug jaunų, juodaodžių, ispanakalbių ir azijiečių kilmės Amerikos rinkėjų, balsavusių už pokyčius žadėjusį Obamą. Clinton tokio entuziazmo pakurstyti nepavyksta (visas entuziazmas demokratų stovykloje baigėsi iš rinkimų pasitraukus Bernie Sandersui). 18–34 metų amžiaus rinkėjų grupėje tik 47 procentų jų sakė, jog tikrai balsuos šiuose rinkimuose – tai yra 27 procentų mažiau nei 2008-aisiais. Šiais metais yra ypatingai daug rinkėjų, kurie mielai šį rinkimų ciklą pradėtų iš naujo, su dviem kitais kandidatais – deja, tokio pasirinkimo nėra. Pačiai nemaloniausiai rinkimų kampanijai per pusę amžiaus einant į pabaigą, beveik 20 % rinkėjų vis dar yra neapsisprendę, kurią pusę palaikys. Kaip tik šie rinkėjai galiausiai ir gali nulemti rinkimų baigtį.
Nuovargis ir cinizmas neapsisprendusius rinkėjus verčia manyti, kad tarp Trumpo ir Clinton iš esmės nėra jokio skirtumo. Tačiau tai ne tiesa – vargu ar kada esame turėję labiau skirtingus kandidatus su jų pažiūromis, pažadais ir planais, besivaržančius dėl aukščiausio šalies posto. Šįkart neperdedant galima sakyti, kad tai balsavimas ne tik dėl to, kas taps prezidentu, bet ir dėl to, kokia kryptimi toliau eis Amerika. Amerikiečiai, kurie planuoja balsuoti už vieną iš dviejų kitų kandidatų arba rinkimuose visai nedalyvauti, manydami, kad tai neturės didelės reikšmės, gali būti labai (ir nemaloniai) nustebinti.
