Sekmadienį daugiau nei keturi milijonai Prancūzijos Respublikonų partijos narių atidavė savo balsus pirminių partijos rinkimų antrajame raunde, rinkdami kandidatą, kuris reprezentuos partiją 2017 m. prezidento rinkimuose. Nugalėtoju tapo Francois Fillonas, dar kartą patvirtindamas savo įtaką Respublikonų partijoje.
Nors ekspertai visą laiką prognozavo, kad antrajame raunde susidurs buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy bei buvęs šalies ministras pirmininkas Alainas Juppe, Fillonas netikėtai užsitikrino daugiau nei 40 proc. balsų pirmajame raunde, pašalindamas iš kovos Sarcozy. Tuomet antroji jo pergalė buvo praktiškai ranka pasiekiama - Juppe pralaimėjimą pripažino praėjus vos kelioms minutėms po to, kai paaiškėjo, kad jo oponentas surinko du trečdalius balsų.
Respublikonų partijos pirminių rinkimų baigtis atskleidė prancūzų norą pamatyti politikoje naujų veidų. Nors Fillonas savo politinę karjerą pradėjo prieš daugiau nei 40 metų, jį galima vadinti politikos naujoku, mat valdant Sarcozy jis buvo laikomas šešėlyje. Jo pergalė ne tik sujudino respublikonų gretas, bet ir privertė sunerimti jo būsimus varžovus, kuriems dabar teks ieškoti naujų strategijų ruošiantis 2017 m. rinkimams.
Liaudies kandidatas
Nuomonių apklausos per pastaruosius metus reguliariai prognozavo galutinę pergalę Respublikonų partijos kandidatui, kad ir kas juo taptų, tad Francois Fillonas yra favoritas įžengti į Eliziejaus prezidento rūmus ateinančiais metais.
Socialistų partijai yra praradusi įtaką po penkerius metus trukusio valdymo, o ksenofobiška „Nacionalinio fronto“ partija nesugeba pritraukti didesnio palaikymo už jos tradicinio elektorato ribų. Vis dėlto, jeigu iš respublikonų pirminių rinkimų galime kažko pasimokyti, tai to, kad apklausos dažnai klysta. Nė viena jų teisingai nenumatė, kokį stiprų palaikymą Fillonas užsitikrins akis į akį susitikdamas su rinkėjais, kai tuo tarpu Sarkozy ir Juppe dažniau pasirodydavo Paryžiuje rengiamuose debatuose ir televizijos laidose. Fillono pergalė rodo jo sugebėjimą būti taip vadinamu „liaudies kandidatu“ ir užtikrinti konkrečius, nors ir radikalius, politikos planus vietoje populistinių ir tuščių jo buvusio viršininko Sarcozy šnekų.
Sukti kampanijų žaidimai
Vasario mėnesį pirminius rinkimus rengia Socialistų partija, kai tuo tarpu Komunistų partijos, Žaliųjų partijos, bei „Nacionalinio fronto“ kandidatai jau yra žinomi – atitinkamai Jeanas-Lucas Melenchonas, Yannickas Jadotas ir Marine Le Pen.
Prezidentas Francois Hollande‘as ir visa Socialistų partija tikėjosi Sarcozy pergalės, kuri galėtų nukreipti nuosaikesnius partijos rėmėjus į jų pusę. Kita vertus, Marine Le Pen rėmė nuosaikesnįjį Alainą Juppe, kas leistų „Nacionaliniam frontui“ pritraukti konservatyvesnius respublikonus. Fillono pergalė yra kur kas mažiau palanki tiek Hollande‘ui, tiek Le Pen.
Ypač baiminamasi stipraus Fillono konservatoriškumo, kuris atsispindi jo socialinės politikos idėjose. Katalikiškos jo pažiūros tokiais klausimais kaip tos pačios lyties asmenų santuokos, imigracija ar netgi teisė į abortą pavertė jį favoritu tarp tradicinių pažiūrų ir religingo elektorato, kurį prieš tai tikėjosi pasiekti Le Pen. Dėl daugelio visuomenės problemų Fillonas yra laikomas nuosaikesne, labiau priimtina Le Pen versija, kas gali apsunkinti jos kelią į prezidento postą.
Tai lėmė, kad dabar „Nacionalinis frontas“ keičia savo kampanijos strategiją ir greičiausiai nusitaikys į respublikonų kandidato retoriką dėl ekonomikos – tos srities, kurioje Le Pen jaučiasi kur kas mažiau užtikrintai ir demonstruoja visišką patirties trūkumą.
Dar daugiau, Fillono kandidatūra palieka daugiau erdvės Socialistų partijai laikytis politinio spektro centro. Nors kol kas nežinoma, ar itin nepopuliarus dabartinis prezidentas Hollande‘as nuspręs siekti antros kadencijos, ministras pirmininkas Manuelis Vallsas greičiausiai yra labai patenkintas Fillono pergale. Jeigu jis bus išrinktas savo partijos kandidatu, Vallsas turės daugiau galimybių į savo pusę palenkti nuosaikųjį elektoratą, nepritariantį Fillono pozicijai dėl socialinių klausimų. To paties išrinkimo atveju taip pat greičiausiai siektų buvęs ekonomikos ministras Emmanuelis Macronas, taip pat patvirtinęs, jog kandidatuos partijos pirminiuose rinkimuose.
