Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi penktadienį ketina įteikti šalies parlamentui atsistatydinimo pareiškimą, trečiadienį žiniasklaidai pranešė vienas vidaus šaltinis, po to, kai savaitgalį šalies rinkėjai nacionaliniame referendume nubalsavo prieš jo siūlomas vyriausybines reformas.
41-erių premjeras apie savo atsistatydinimą pranešė ankstyvą pirmadienio rytą, kai referendumo rezultatai jau buvo aiškūs, tačiau šalies prezidentas Sergio Mattarella paprašė jo pasilikti dar kelias dienas, iki trečiadienį vykusio parlamento balsavimo dėl 2017 m. biudžeto.
Rinkėjų pyktis
Renzi dėl savo prieš politinį elitą nukreiptos retorikos buvo pramintas „griovėju“, kai perėmė stabilumą praradusios šalies valdžią 2014 m., tačiau, pastaraisiais mėnesiais iki referendumo, jo populiarumas tolygiai smuko. Agresyvus jo valdymo stilius rinkėjų akyse buvo laikomas arogancija, o Renzi kritikuoti ėmė net kai kurie jo paties partijos grandai. Daugelis italų taip pat kaltino ministrą pirmininką tapus Briuselio, turtingųjų, bei bankininkystės sektoriaus mazgote.
„Renzi yra stipriai nemėgstamas“, - teigia Antonio Noto, apklausas rengiančio instituto „IPR Marketing“ vadovas, kuris taip pat atkreipia dėmesį, jog rinkėjų balsai prieš premjero pasiūlytas konstitucines reformas buvo „balsai prieš politinį elitą, bet nebūtinai prieš jo valdymo stilių“.
Cecila Carrara, vienos tarptautinės firmos teisininkė, sako, jog Renzi „valdymas buvo pražūtingas“, o labiausiai jam rūpėjo „gera reklama žiniasklaidoje“.
Buvęs Florencijos miesto meras taip pat buvo kritikuojamas dėl neįstengimo užtikrinti, kad Europa pasidalintų Italijai tekusia neproporcinga migrantų krizės našta. Referendumo dieną naujienų agentūros AFP apklausti rinkėjai teigė, kad, kai to reikėjo, „Europa nepaklausė Renzi“.
Ekonominės bėdos
Renzi kaltinamas ir nesugebėjimu atgaivinti kenčiančią šalies ekonomiką, kuri nuo pat 2000-ųjų praktiškai neaugo, o taip pat dėl nemąžtančio nedarbo, kuris pastaruosius 15 mėnesių varijuoja tarp 11,4 proc. ir 11,7 proc. Menkas jaunimo nedarbo sumažėjimas iki 36,4 proc. – mažiausio lygio nuo 2012 m. spalio – nenuramino krizės paveiktų žmonių.
„Visi tie, kurie už reformas balsavo „ne“, yra vargstančios viduriniosios klasės šeimos, kurioms smogė ekonominė krizė, praradusios atsigavimo viltį ar lūkesčius dėl savo vaikų ir anūkų, bei darbo negalintys rasti jaunuoliai“, - dienraščio „La Stampa“ vedamajame rašo jo redaktorius Maurizio Molinari.
Fabrizio Sabelli, Ženevos universiteto profesorius, teigia: „Šalies Konstitucija nėra esminė problema. Esminė problema yra daugybės kenčiančių žmonių gyvenimo sąlygų gerinimas, ir šis sukrėtimas, be jokios abejonė, atneš mums naudos.“
Regionuose su aukščiausiais nedarbo lygiais „Ne“ stovykla laimėjo referendumą 65,8 proc., o skurstanti šalies pietinė dalis taip pat daugiausiai balsavo prieš konstitucines reformas.
Populistų pergalė?
Prieš referendumą surengtos visuomenės apklausos parodė, kad daugybė rinkėjų apskritai nesuprato, dėl kokių reformų balsuoja, o tie, kurie suprato, baiminosi, jog siūlomi pakeitimai gali būti pavojingi demokratijai, nes būtų pašalinę svarbius saugiklius ir valdomosios galios balansą.
„Renzi yra baudžiamas nuo šiaurės iki pietų už savo sprendimą suasmeninti Konstituciją“, - rašo kairiųjų pažiūrų leidinys „Il Fatto Quotidiano“.
1948 m. chartija, priimta nuvertus fašistinį šalies režimą, buvo sukurta „unikalių, intelektualių žmonių, o ne tokių politikų, kuriuos turime dabar, ir kurie yra netinkami šiai užduočiai“, žurnalistams sakė Emanuela Carosi, kiaušinių prekiautoja Romos turguje.
Massimo Franco, laikraščio „Corriere della Sera“ redaktorius, teigia: „Vadinti tai populistų pergale prieš politinį elitą būtų klaidinga. Taip, populistinis pėdsakas yra jaučiamas, bet savo dalį suvaidino visas faktorių komplektas, nuo priešiškumo Renzi iki troškimo apsaugoti Konstituciją.“
