JAV ir Irano konfliktas tebėra pasaulio įvykis numeris vienas. Nors abi valstybės jau seniai konfliktavo, kol kas labai kruopščiai skaičiavo kiekvieną savo žingsnį. Po generolo Qasemo Soleimanio nužudymo ir 2 atsakomųjų Irano raketų smūgių klaidos kaina tapo labai didelė.
Tiesa, abi pusės tvirtina, kad karinio konflikto nenori. Teheranas po atakų prieš Amerikos karines bazes Irake paskelbė, kad kerštas už nužudytą generolą baigtas. Ar tikrai situacija rimsta?
Prezidentas Gitanas Nausėda įvykius Artimųjų Rytų regione aptarė su užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrais Linu Linkevičiumi ir Raimundu Karobliu. Apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
– Amerikos karinėje bazėje, kuri buvo atakuota Irano raketų, buvo ir 6 Lietuvos kariai, kurie, kaip skelbiama, nenukentėjo. Bet iš viso yra 12 kariškių dar likę Irake. Ar viena Lietuva gali apsispręsti juos atšaukti iš ten, nes, tarkime, jiems ten yra nesaugu? Taip padarė, pavyzdžiui, vokiečiai – paskelbė, kad dalį savo karių atitraukė iš Irako.
Karoblis: Teoriškai gali. Teoriškai. Jeigu būtų politinis sprendimas, toks veiksmas yra galimas, tačiau politinės pasekmės, pirmiausia, ir parodymas solidarumo su sąjungininkais... Tam būtų tikrai padaryta didžiulė žala. Mes gauname garantijų iš NATO sąjungininkų, kitų sąjungininkų, kita vertus, turime rodyti savo solidarumą ir todėl prisidedame prie saugumo pasaulyje, kur reikia mūsų sąjungininkams.
Iš viso dalyvaujame šiuo metu 11 operacijų ir tas operacijas turime tęsti tiek, kiek tęsia kiti sąjungininkai ir kiek tai įmanoma. Jūsų klausimas dėl dalies sąjungininkų, pasitraukusių iš Irako – turime ir informacijos, kad tas pasitraukimas buvo ne šiaip pasitraukimas, bet tiesiog taktinis judėjimas atsižvelgiant į saugumo situaciją. Kitas dalykas, šiuo metu tie kariai, kurie galbūt pasitraukė, vykdo tik mokymo misijas, kaip ir mūsų kariai. Mokymo misijoje yra instruktoriai, patarėjai, susiję su mokymo misija ir ryšininkai. Klausimas yra saugumo, kur geriau šiuo laikotarpiu, kada tas mokymas realiai sustabdytas. Tai arba bazėse, arba pasitraukti laikinai į kaimyninę šalį. Bet pozicija yra visų NATO šalių ir koalicijos partnerių, kad tos misijos turi tęstis.
– Visi kariai liks savo vietose, nors misija sustabdyta?
Karoblis: Dar daugiau. Pavyzdžiui, JAV pusė planuoja didinti savo kontingentą. Nei mes, nei, kiek girdėjome iš kitų, savo kontingentų mažinti neplanuojame.
– Pranešama, kad abiejose bazėse, kurios buvo atakuotos, kariai galėjo saugiai atsitraukti, nes iš anksto buvo įspėti. O jūs, pavyzdžiui, kaip NATO valstybės, kurios kariai yra toje bazėje, ministras, žinojote iš anksto?
Karoblis: Tai yra taktiniai klausimai ir turi būti paliekama karinių vadų, konkrečiai koalicijų vadovybės ir atitinkamos kariuomenės, šiuo atveju Danijos kariuomenės, dalinio vado kompetencijai.
– Kokia yra vis dėlto Lietuvos pozicija šiame konflikte? Mes palaikome JAV veiksmus? M. Pompeo tarsi suabejojo Europos Sąjungos reakcija, tarsi per mažai sulaukė paramos po K. Soleimanio nužudymo.
Linkevičius: Aš nemanau, kad M. Pompeo suabejojo Lietuvos reakcija, nes solidarumas Jungtinėms Valstijoms labai aiškiai buvo išsakytas. Beje, pridursiu, kad ir NATO tarybos posėdyje jis buvo labai aiškiai išsakytas tiek pirmadienį, kai buvo neeilinis posėdis, tiek ir šiandien, kur neseniai pasibaigusioje taryboje tai taip pat buvo dar kartą pakartota. Jeigu klausti apie Lietuvos poziciją, išskirčiau tai, kad pirmiausia, žinoma, tas solidarumas su Jungtinėms Valstijoms, kaip labai svarbiu sąjungininku, yra labai aiškus.
Kitas akcentas – dabar turime tikrai sutelkti visas savo jėgas į taikių sprendimų, diplomatinių sprendimų paiešką, deeskaluoti situaciją, nes ji tikrai gana įtempta. Ir į tai turi būti nukreiptos visų pastangos: ir tarptautinių organizacijų, ir šalių. Manau, kad poryt, kai užsienio reikalų ministrai renkasi į neeilinį Užsienio reikalų tarybos posėdį Briuselyje, kalbėsime apie kitus aspektus, ne tiktai saugumo ir gynybos arba kovos su terorizmu, kas buvo kalbama NATO kontekste. Matyt, kalbėsime apie kitus projektus ir galbūt galimybė bus, tikiuosi, aptarti, kad ES aktyviau įsijungtų į tarpininko vaidmenį. ES turi tam potencialą, tiek ekonominį, tiek politinį. Kalbėsime, ką galime padaryti, kad šioje situacijoje regioninė įtampa kiek atslūgtų, nes šiuo metu yra tikrai padidėjusi.
– Bet ar galima patikėti tuo, kad Iranas pasakė, jog su šiuo smūgiu kerštas baigtas? Ar galima įvardyti situaciją kaip šiek tiek rimstančią ir kad diplomatinėmis priemonėmis įmanoma ją sureguliuoti?
Linkevičius: Šiame konflikte jos privalo būti įmanomos, juo labiau, kad Irano užsienio reikalų ministras dar prieš tą smūgį, kaip jie vadina, atsakomąjį, keršto smūgį, buvo prižadėjęs, kad tikrai nesiims eskalacijos. Tad tas smūgis, tikėtina, bus jau paskutinis žingsnis iš jų pusės. Jie turi tikrai tuos savo pažadus įvykdyti, nes dabar jeigu dar toliau eskaluosis situacija... Ne tik tarp tų šalių įtampa didesnė, bet, kaip jau matome, ir kitiems saugumas nėra padidėjęs. Dar noriu pridurti, ką mes, manau, kalbėsimės poryt Briuselyje. Visada, būna, kas nors vyksta šešėlyje, tai niekas per daug nevertino ypatingų įvykių Libijoje. Ten padėtis tikrai ne ką paprastesnė.
Manau, apie tai taip pat bus kalbama. Padėtis įtempta ir tikrai yra apie ką padiskutuoti, bet, kas svarbiausia, reikia priimti sprendimus, kurie sąlygotų potencialą turinčių subjektų aktyvų įsitraukimą. Europos Sąjunga apskritai, mano įsitikinimu, galėtų būti aktyvesnė sprendžiant visus konfliktus, nes daug kur yra tik stebėtoja, daug kur kiti imasi iniciatyvos. Net ir toje pačioje Ukrainoje, apie ką dabar nekalbame. Kalba Prancūzija ir Vokietija, bet ne ES. ES buvo pastangų įdėta suderinant branduolinės programos susitarimą su Iranu, kuris dabar taip pat įklimpęs. Nors daug kas sako, kad jis jau yra miręs. De jure jis dar nėra miręs, bet apie tai, manau, poryt irgi kalbėsimės.
– Bet kai D. Trumpas atšaukė Amerikos dalyvavimą šiame susitarime, dabar ir pats Iranas pasakė, kad jis traukiasi. ES kol kas to nepasakė, bet iš esmės jis juk tikrai miręs. Tai jis tikrai buvo bevertis? Tarptautinei bendruomenei dabar lengviau, kad jo nebėra?
Linkevičius: Čia vėlgi vienas iš tokių labai didelių skirtumų tarp ES didžiųjų šalių, kurios mano, kad tas susitarimas atitolina Irano branduolinio ginklo sukūrimą, o JAV ir Izraelis teigia priešingai, kad jis net ir padeda. Šią konfrontaciją irgi reikėtų išspręsti, nes turime daugiau, detaliau ir atviriau kalbėtis su savo sąjungininkais ne tik viešais pareiškimais, bet ir iš tikrųjų analizuojant situaciją. Akivaizdu, kad šio konflikto kontekste tai tampa dar aktualiau.
– Pone Karobli, mes kalbame apie tai, kad reikia diplomatinių priemonių, bet vis dėlto kiek Irano kariuomenė yra pajėgi apskritai veltis į karinį konfliktą su Amerikos ginkluotosiomis pajėgomis, kurios, kaip rašė D. Trumpas, yra pačios galingiausios pasaulyje? Ar jie bent pajėgūs tą daryti?
Karoblis: Jeigu kalbėtume apie konvencinį pozicinį karą, tai tikrai pajėgos yra nepakankamos ir tikrai jokių šansų nebūtų. Kitas dalykas, jeigu Iranas tęstų tokias pat atakas, kaip buvo šią naktį, balistinių raketų atakas prieš koalicijos partnerius, tai būtų dar didesnis eskalavimas ir amerikiečiai tikrai rastų galimybių atsakyti irgi stipriau. Tokios perspektyvos niekur nevestų.
– Bet gal jie gali atsakyti kitaip?
Karoblis: Saugumo situacija yra komplikuota. Kad ji pasidarytų žymiai geresnė, lokaliai Irake tikrai tas yra neįmanoma ir tam tikros provokacijos, ne tik civilių demonstracijos, bet ir tam tikri, kad ir lokalūs, bet vis tiek teroristiniai aktai yra gana tikėtini net ir tokioje situacijoje. Tačiau rizikos karių saugumui ir pačioms misijoms tokių pat veiksmų, apie kuriuos šnekėjau lyginant su dabartinėmis atakomis tikrai būtų mažesnės. Apskritai, visos tarptautinės operacijos turi tam tikrų rizikų. Gyvename ne taikos metu, ne sterilioje aplinkoje. Rizikos yra. Tiesiog yra procedūros, kur kariai (ir vadai, ir pavaldiniai) žino ir su tomis procedūromis reikia gyventi.
– Bet Jungtinės Valstijos į regioną siunčia papildomai 3 500 karių. D. Trumpas tikina, kad galutinis tikslas yra pasitraukti, bet ne šiuo metu. Galutinis Irano tikslas greičiausiai bus apskritai Ameriką patraukti iš to regiono. Ar mes galime sakyti, kad konflikto pabaigos dar nematyti ir kad jis užsitęs?
Karoblis: Konflikto pabaigos, mano galva, tikrai nematyti, tai yra ilgalaikė problema. Ji jau tęsiasi, galima skaičiuoti, dešimtmečius. Irano įtakos regione, jo finansavimo ir rėmimo ginklais teroristinių organizacijų, pavyzdžiui, „Hezbollah“ (ją teroristine organizacija yra pripažinusi ir JAV, ir ES) tikrai negalima palikti. Dar neužmirškime, kad yra ISIS. Jeigu būtų palikta koalicijos ir NATO tuščia erdvė, tikrai ji būtų užimta. Ir būtų panaudota saugumo situacijos eskalavimui ne tik regione, bet, turbūt, ir pasaulyje.
– Kaip ten bebūtų, šiandien dar galime pasakyti, kad kol kas trečiasis pasaulinis karas atidedamas?
Karoblis: Manau, nekalbame apie trečiąjį pasaulinį karą. Tai yra lokalus konfliktas, kuris yra būtent Artimuosiuose Rytuose.
Laida „Dienos tema“
