Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude‘as Junckeris pasmerkė išpuolius prieš lenkų kilmės žmones Jungtinėje Karalystėje, padažnėjusius po to, kai šalies rinkėjai pasisakė už išstojimą iš Europos Sąjungos, populiariai vadinamą „Brexit“.
„Mes, europiečiai, negalime priimti to fakto, kad lenkai darbininkai yra sumušami, persekiojami ir netgi žudomi Esekso gatvėse“, - sakė Junckeris savo kasmetinėje kalboje europarlamentarams Strasbūre. Po išstojimo iš ES referendumo Esekso grafystės mieste Harlou buvo užpulti penki lenkų kilmės žmonės, įskaitant vieną vyrą, kuris vėliau dėl sužalojimų mirė.
Jam pristatant savo saugumo ir ekonominių priemonių seriją, siekiant suvienyti Europą po „Brexit“ balsavimo, Junckeris paragino ES šalis-nares prisiimti didesnę atsakomybę paaiškinant europietiško projekto vertę.
Paskelbęs, kad ateinantys 12 mėnesių bus gyvybiškai svarbūs Europos Sąjungai, Junckeris taip pat pažymėjo, kad suvienyta Europa gali būti sukurta tik tada, jeigu ji bus geriau išaiškinta ir geriau suprasta. Jis atkreipė dėmesį į Britanijos referendumą, įspėdamas, kad ES kovoja mūšį prieš pavojingai išsikerojusį nacionalizmą.
„Europos Sąjungai trūksta vienybės, - sakė jis. – Šen bei ten yra atskilimų ir labai dažnai pastebime susiskaldymą. Tai palieka erdvės populizmo plitimui.“
40-metis lenkas Arkadiuszas Jóźwikas mirė po to, kai praėjusį mėnesį jį Harlou mieste sumušė paauglių gauja. Esekso grafystės policijos teigimu, Jóźwikas ir dar vienas lenkas vyras, kuris išpuolį išgyveno, tapo neišprovokuotos atakos aukomis. Jos motyvai yra nežinomi, bet manoma, kad tai galėjo būti neapykantos paskatintas nusikaltimas.
Dar trys lenkų kilmės vyrai buvo užpulti tame pačiame mieste, o apie panašius incidentus pranešama visoje Britanijoje. Po išpuolio prieš Jóźwiką Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda parašė laišką bažnyčios lyderiams Britanijoje, prašydamas jų pagalbos užkertant kelią atakoms prieš šalyje gyvenančius lenkus bei kovojant su „antipatijos ir priešiškumo“ klimatu.
Ericas Hindas, Harlou mieste gyvenantis lenkas, organizavęs protesto mitingą po Jóźwiko nužudymo, pasveikino Junckerio komentarus, tačiau sakė, kad nusikaltimai po referendumo ir toliau tęsiasi.
„Džiaugiuosi, kad žmonės su tuo nesutinka ir patvirtina, kad neapykantos paskatinti nusikaltimai neturi vietos JK visuomenėje, bet jie ir toliau tęsiasi, - sakė jis. – Mes gerbiame Britanijos sprendimą palikti ES, tačiau norėtume tos pačios pagarbos žmonėms, kurie yra čia atsikraustę, kurie čia kuria savo gyvenimus, kurie prisideda. Dauguma jaučiasi išduoti Britanijos vyriausybės. Mes pavertėme šią šalį savo namais, tačiau nebesijaučiame čia laukiami. Žmonės yra išsigandę ir sunerimę.“
Junckeris savo kalboje nekalbėjo apie patį Britanijos referendumą, tačiau jis dar kartą pakartojo, kad Britanija nebeturės prieigos prie bendrosios rinkos.
Europos Komisijos prezidentas anksčiau yra sukritikavęs buvusį šalies premjerą Davidą Cameroną, kurį kaltino neparuošus šalies ES referendumui. Dabar Junckeris sakė prašysiantis savo 27 ES komisarų komandos padidinti vizitų į ES šalių-narių parlamentus skaičių ir daugiau kalbėtis apie ES politiką su šalių vadovais.
Europos Komisijos prezidentas anksčiau yra sukritikavęs buvusį šalies premjerą Davidą Cameroną, kurį kaltino neparuošus šalies ES referendumui. Dabar Junckeris sakė prašysiantis savo 27 ES komisarų komandos padidinti vizitų į ES šalių-narių parlamentus skaičių ir daugiau kalbėtis apie ES politiką su šalių vadovais.
„Europa gali būti kuriama tik kartu su šalimis-narėmis, o ne prieš jas, – sakė jis. – Mes klausomės savo piliečių ir norėtume jų klausytis dar atidžiau.“
55 minučių trukmės kalba apėmė pačius įvairiausius aktualius klausimus, varijuojančius nuo taikos užtikrinimo pasaulyje iki skambučių į ES šalis mokesčių ir pieno kainų. Tačiau Junckeris neužsiminė nei apie kontroversiškąjį ES susitarimą su Turkija dėl migrantų, nei apie ir toliau tebesitęsiančius neramumus rytų Ukrainoje, nei apie santykiuose su Rusija didėjančią įtampą.
Internete žaibišku greičiu paplitusioje savo kalbos dalyje Junckeris taip pat paragino ES kariuomenės štabą ir bendrosios ES karinės ginkluotės biurą liautis švaisčius pinigus sutampantiems projektams. Nors Junckeris niekada nepraleidžia progos išreikšti palaikymo ES kariuomenei, jo padėjėjų teigimu, jo vizija yra smarkiai nutolusi nuo bendrų karinių pajėgų suformavimo, kurio reikalauja kai kurios šalys.
ES per pastarąjį dešimtmetį vykdė 30 karinių ir civilinių misijų Afrikoje ir Vidurio Rytuose.
