LB ir PLJS kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimo rezoliucijos:
Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išlaikymo
Kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimas, posėdžiavęs 2017
m. liepos 2–5 dienomis Panevėžio rajone, reiškia susirūpinimą dėl Pilietybės įstatymo nuostatos,
kurioje teigiama, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu
išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 dienos. Įstatyme paaiškinama asmens, išvykusio iš
Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., sąvoka: „iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos
pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos
Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė
gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d.
išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.“
Šios nuostatos įgyvendinime įžvelgiame galimas pavojingas pasekmes:
1. Lietuvių, gyvenančių Vakarų šalyse, ir lietuvių, gyvenančių Rytų šalyse (buvusioje Sovietų
Sąjungos teritorijoje), priešpastatymą ir ateinančių lietuvių kartų supriešinimą.
2. Užkertama galimybė turėti kitos šalies pilietybę lietuviškų šaknų turintiems asmenims,
gyvenantiems Gruzijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Armėnijoje, Rusijoje ir t. t. (iš viso 12 šalių,
be Estijos, Latvijos). Daugelio Lietuvos žmonių išvykimas į šiuos kraštus iki 1990 m. kovo 11 d.
buvo nulemtas politinės santvarkos reikalavimų (pvz., mokslo ir darbo klausimais).
3. Dabartinės politinės situacijos diktuojamos nuostatos formuoja pavojingą, dvigubais
standartais paremtą požiūrį į žmogaus teisių įgyvendinimą.
Atkreipiamas dėmesys, kad pagal dabartinį įstatymą Lietuvos Respublikos pilietybė yra
išsaugoma lietuviams, išvykusiems iš šalies iki 1940 m. birželio 15 d. Tuo metu lietuviai
išvykdavo iš Lietuvos dėl ekonominių priežasčių. Daugeliu atveju po 1990 m. kovo 11 d. išvykę
lietuviai tai daro irgi dėl tų pačių priežasčių, tačiau jie pilietybės išsaugoti negali.
Siūlome ištaisyti klaidą, diskriminuojančią lietuvių tautą, ir jei pilietybė išsaugoma tautiečiams,
išvykusiems iki 1940 m. birželio 15 d., tą pačią teisę dera suteikti ir dabar išvykstantiems
lietuviams.
Dėl užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos
Kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimas, posėdžiavęs
2017 m. liepos 2–5 dienomis Panevėžio rajone, nepritaria Užsienio lietuvių reikalų
koordinavimo komisijos naikinimui neparengus teisės aktų, reglamentuosiančių Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės bendradarbiavimą, ir
siūlo, prieš naikinant Komisiją, susitarti dėl formalaus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės bendradarbiavimo.
Dėl Lietuvos laisvės kovų – „miško brolių“ draugijos atkurtų rūmų-griuvėsių nusavinimo
1992 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 244 perdavė „Miško brolių“ draugijai
pastato griuvėsius, esančius Totorių g. 9/Labdarių g. 10, be vandens, kanalizacijos ir šildymo
sistemų. Toks sprendimas priimtas dėl šio pastato istorinės svarbos, nes 1919 m. 100 savanorių iš
jo išėjo ginti Lietuvos nepriklausomybės. Draugija (pirmininkas Albinas Kentra) gavo iš LR
Vyriausybės ir JAV įsikūrusio Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) apie 2,5 mln.
litų šio objekto atkūrimui ir muziejaus įkūrimui šiame pastate. Jame sukaupta archyvinė vaizdinė
„Miško brolių“ laisvės kovų istorija ir Vilniaus miesto istorija, turinti išliekamąją vertę ateities
kartoms.
Šiuo metu, po daugelio pastangų atimti šiuos atkurtus pastatus ir papildomai pastatytą kieme
statinį, Valstybės turto fondas pareikalavo „Miško brolių“ draugijos apleisti šį pastatą iki 2017 m.
kovo mėn., nes kitu atveju jie bus prievarta iškeldinti.
Kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimas, posėdžiavęs 2017 m.
liepos 2–5 dienomis Panevėžio rajone, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Ministrą
Pirmininką Saulių Skvernelį ir:
- prašo atsižvelgti į anksčiau išdėstytus teiginius ir atstatyti istorinį teisingumą, sugrąžinant
„Miško brolių“ draugijai jos lėšomis ir pastangomis iš griuvėsių atkurtą turtą – muziejų;
už šio projekto įgyvendinimą draugijos pirmininkas A. Kentra pelnė Lietuvos Respublikos
Seimo Kalbos premiją „už 15 metų trukusį darbą įsteigiant Lietuvos paveldo objektą,
pritaikytą istorijos ir kultūros veiklai“;
- siūlo įtraukti šiuos rūmus-muziejų į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programą, tuo
pagerbiant 1919 m. iš čia išėjusius savanorius ne tik Vilniaus kapinėse, bet ir sostinės
centre.
Dėl užsienio kalba transliuojamų TV laidų lietuvinimo būdų suvienodinimo
Kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimas, posėdžiavęs 2017
m. liepos 2–5 dienomis Panevėžio rajone, atkreipia Lietuvos radijo ir televizijos komisijos
dėmesį į išskirtinę situaciją, susidariusią dėl skirtingų lietuvinimo metodų, taikomų Lietuvos
televizijų transliuojamoms programoms.
Lietuvos Respublikoje galioja Valstybinės kalbos įstatymas, kuris nurodo, jog yra vienintelė
valstybinė kalba – lietuvių. Visomis kitomis kalbomis pateikiama informacija privalo būti
verčiama į lietuvių kalbą. Tačiau daugelį metų Lietuvoje stebimas keistas reiškinys, kada
daugelis Lietuvos TV kanalų taiko skirtingus TV laidų bei kino filmų lietuvinimo būdus.
Didžioji dalis laidų bei filmų anglų, prancūzų, ispanų ir kt. kalbomis yra įgarsinami lietuviškai,
panaikinant filmo ar laidos originalo kalbos garsą, o rusų kalbai taikoma visai kitokia metodika
– šia kalba įgarsintos laidos ar filmai yra subtitruojami, paliekant rusų kalbos garsą.
Daugelio šalių patirtis rodo, kad galimybė žiūrėti laidas užsienio kalba, kai paliekamas
originalios kalbos garsas, o vertimas į valstybinę kalbą pateikiamas subtitrais, skatina žiūrovus
geriau įsisavinti tą užsienio kalbą.
Tokiu būdu rusų kalba įgarsintų filmų ir laidų padėtis Lietuvos TV kanaluose yra pranašesnė,
skatinanti Lietuvos piliečius mokytis šios kalbos ir ją vartoti, o kitų pasaulio kalbų, tarp jų ir
tokių plačiai pasaulyje paplitusių kalbų, kaip anglų, prancūzų, ispanų, vartojimas ir mokymasis
yra diskriminacinėje padėtyje palyginti su rusų. Kartu ši priemonė skatina Lietuvos piliečių
įtraukimą į Rusijos informacinę sferą, atstumiant juos nuo Vakarų valstybių informacinės
erdvės. Tai yra nepriimtina situacija ir primygtinai siūlome pateikti rekomendacijas Lietuvos
televizijoms, kad jos panaikintų šią diskriminacinę praktiką ir užsienio laidos ir filmai būtų
rodomi su lietuviškais subtitrais.
Dėl informacijos apie renginius sinchronizavimo
Kraštų lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų pirmininkų suvažiavimas, posėdžiavęs
2017 m. liepos 2–5 dienomis Panevėžio rajone, kreipiasi į lietuvių bendruomenių valdybas
prašydamas pateikti informaciją apie lietuvių organizacijų organizuojamus renginius, kad ją
būtų galima paskelbti vienoje vietoje.
Kadangi šiais intensyvios informacijos sklaidos laikais itin svarbu, kad informacija būtų
sinchronizuojama automatiškai, rekomenduojame mažųjų, regioninių ar vietinių
bendruomenių organizuojamus ir paprastai socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiamus
renginius sinchronizuoti su krašto lietuvių bendruomenės „Facebook“ puslapiu. Tokiu būdu
galima būtų sinchronizuoti informaciją apie visose pasaulio lietuvių bendruomenėse
organizuojamus renginius. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė galėtų imtis koordinuoti šią
sinchronizaciją. Pasiektas rezultatas padėtų žurnalistams ir po pasaulį keliaujantiems
lietuviams laiku patekti į numatomą renginį. Taip pat parodytų, kiek įvairių renginių vyksta
užsienio lietuvių gyvenime.
Pasaulio lietuvių bendruomenės informacija
