Pentagonas paskelbė ilgai lauktą planą, kuriame numatomi prezidento Obamos administracijos žingsniai, siekiant uždaryti garsųjį Gvantanamo kalėjimą. Antradienį paskelbtas dokumentas iš esmės nepateikė nieko naujo. Panašu, kad dokumentas išplatintas buvo ne todėl, kad paskelbtų apie kokius nors naujus ar svarbius susitarimus tarp Baltųjų rūmų ir Kongreso, o todėl, kad, pagal įstatymų leidėjų nustatytus terminus, buvo laikas pateikti „išsamią ir detalią strategiją“, kur ir kaip laikyti dabartinius ir būsimus kalinius, suimtus kovojant su terorizmu.
Kalbėdamas iš Baltųjų rūmų Obama priminė amerikiečiams, kad kadaise Gvantanamo uždarymas buvo abiejų partijų tikslas, kurį rėmė buvęs prezidentas George’as W. Bushas.
„Palikti šią įstaigą atvirą prieštarauja mūsų vertybėms ir kenkia mūsų pozicijai pasaulyje. Tai laikoma dėme mūsų šalies reputacijoje“, – kalbėjo prezidentas, primindamas ankstesnius savo argumentus apie brangiai kainuojantį užsienio kalėjimo išlaikymą ir tai, kad JAV federaliniuose kalėjimuose šiuo metu kali ne vienas teroristas, nuteistas federaliniame teisme. Pentagono skaičiavimais, Gvantanamo uždarymas per 10 metų sutaupys mažiausiai $335 milijonus, o per 20 metų – iki $1,7 milijardo.
„Šiandieninis planas – tai daugiau nei tik Gvantanamo kalėjimo uždarymas, – sakė Obama. – Mes užverčiame vieną savo istorijos puslapį, mes parodome, ko išmokome po 9/11.“
Planas nenutolsta nuo ankstesnių Obamos reikalavimų: kalinius, kurių paleidimas patvirtintas, perkelti į trečiojo pasaulio šalis; tuos, kuriems gali būti pateikiami kaltinimai nusikaltimais, teisti karo arba užsienio teisme; bendradarbiaujant su Kongresu, perkelti likusius kalinius į JAV kalėjimą. Primename, kad pastarajam žingsniui įstatymų leidėjai užkirto kelią kasmetiniame gynybos biudžeto įstatyme.
Kalinius, kuriems kaltinimų pateikti negalima (arba dėl įrodymų trūkumo, arba dėl to, kad įrodymai surinkti panaudojant kankinimus), tačiau kurie yra laikomi per pavojingais paleisti į laisvę, Obama pavadino „nesumažinamu minimumu“. Šiuo metu Gvantanamo kalėjime yra 91 kalinys, tarp kurių – 35, kurių paleidimas ir perkėlimas patvirtintas, ir 7, kuriems gresia kaltinimai karo komisijų sistemoje. Pagal planą, kaliniai, kurių negalima paleisti į užsienį, galėtų būti perkelti į modifikuotą jau egzistuojantį kalėjimą JAV arba į naują kalėjimą, pastatytą specialiai Gvantanamo kaliniams.
Respublikonai atmeta bet kokius siūlymus perkelti Gvantanamo kalinius į šalį, tad neaišku, kaip Obama ketina įgyvendinti Pentagono planą neapeidamas įstatymų leidėjų. Štai respublikonas senatorius Patas Robertsas sustabdė prezidento nominuoto Erico Fanningo skyrimą Armijos sekretoriumi, o jo atstovė spaudai patvirtino, kad senatorius panaudos „visus jam prieinamus teisinius svertus, kad užkirstų kelią šiam [kalinių] perkėlimui“.
Anonimu išlikti pageidavęs aukšto rango prezidento administracijos darbuotojas respublikonų opoziciją pavadino absurdiška ir pareiškė, kad nerimta manyti, „jog mes negalime saugiai kalinti 30-60 žmonių Gynybos departamento kalėjime“. Jis pripažino, kad Baltųjų rūmų laukia sunki kova su Kongresu dėl Gvantanamo uždarymo, tačiau patvirtino, kad prezidentas yra pasiryžęs „nebeperduoti šios problemos kitam prezidentui“.
Planas nenutolsta nuo ankstesnių Obamos reikalavimų: kalinius, kurių paleidimas patvirtintas, perkelti į trečiojo pasaulio šalis; tuos, kuriems gali būti pateikiami kaltinimai nusikaltimais, teisti karo arba užsienio teisme; bendradarbiaujant su Kongresu, perkelti likusius kalinius į JAV kalėjimą. Primename, kad pastarajam žingsniui įstatymų leidėjai užkirto kelią kasmetiniame gynybos biudžeto įstatyme.
Nors Pentagono plane ir yra minimas bendradarbiavimas su Kongresu dėl kalinių perkėlimo, prezidentas nėra atmetęs tikimybės apeiti Kongresą ir pasinaudoti vykdomuoju įsaku, kad uždarytų kalėjimą, kurį daugybė aukšto rango Gynybos departamento pareigūnų yra pavadinę teroristų verbavimo įrankiu. Buvę Baltųjų rūmų teisės ekspertai yra tikinę, kad draudimas perkelti sulaikytuosius į JAV pažeidžia prezidento konstitucinę teisę priimti „taktinius karinius sprendimus“. Jei prezidentas nuspręs apeiti Kongresą, tai garantuoja didžiulį konfliktą valdžioje – respublikonai jau yra pagrasinę paduoti prezidentą į teismą, jei šis tai padarys.
Tačiau šis planas nepatinka ne tik kalėjimo uždarymo oponentams, bet ir kai kuriems žmogaus teisių gynėjams, kurie jau daug metų siekia Gvantanamo uždarymo.
„Perkelti kai kuriuos suimtuosius į JAV teritoriją ir toliau juos ten kalinti be teismo yra neatsakinga ir tai nieko nekeičia“, – rašoma Amnesty International pareiškime.
Konstitucinių teisių centras pareiškė, kad planas „Gvantanamo neuždaro, o tik pakeičia jo adresą“. Grupės tikinimu, Gvantanamas niekada nebuvo tik vieta, o labiau „amoralus ir neteisėtas kalinimo be teismo ir nuosprendžio režimas“.
