„Rūtos“ gimimo data laikoma 1962 m. gruodžio 23 d. Tą dieną buvo baigti „Rūtos“ tarpžinybiniai bandymai, pasirašytas aktas, atveriantis kelią į serijinę gamybą, skirtą visos Sovietų Sąjungos vartotojams. Buvo gaminama 1964-1974 m., iš viso pagaminta 702 kompleksai. Tai buvo pati kompiuterių techninės įrangos ir informacijos apdorojimo metodų pradžia. Lietuva tapo skaičiavimo mašinų, skirtų dideliems duomenų srautams (buhalterijos, ekonomikos, statistikos) apdoroti, lydere Sovietų Sąjungoje. Ši skaičiavimo mašina pasklido visoje Sovietų sąjungoje, nuo 1965 m. pabaigos pradėta eksportuoti į Bulgariją, Čekoslovakiją, Lenkiją, Rumuniją ir Vokietiją.

Vienas iš trijų knygos „Pirmoji „Rūta“. Pirmojo lietuviško kompiuterio istorija kūrėjų akimis“ sudarytojų, projekto vadovas, Lietuvos kompiuterininkų sąjungos narys, informatikas, fizinių mokslų daktaras, 2013 m. už visavertį taisyklingos lietuvių kalbos taikymą visose kompiuterinėse priemonėse ir plačiausiai naudojamų kompiuterinių programų lietuvinimą gavęs Kalbos premiją dr. Gintautas Grigas sutiko pasikalbėti ir atsakyti į keletą klausimų.

- Kam ir kodėl buvo kuriama tokia technika? Kam reikėjo „Rūtos“?

- Tuo metu Sovietų Sąjungoje buvo pradėta gaminti maskviečių suprojektuota elektroninė skaičiavimo mašina EV80, skirta dideliems statistikos, ekonomikos, buhalterijos duomenų kiekiams, sukauptiems perfokortose, apdoroti. Ji buvo suprojektuota elektroninių lempų (jų amžius tik apie tūkstantį valandų) pagrindu, turėjo projektavimo defektų. Todėl veikė nepatikimai, jos aptarnavimas buvo sudėtingas. Mums buvo pasiūlyta ją modernizuoti. Paplušėję su modernizacija, įsitikinome, kad iš to nieko gero neišeis ir nusprendėme projektuoti „Rūtą“, visiškai naują mašiną feritranzistorinių elementų pagrindu.

- Ar daug žmonių kūrė šį projektą?

- Į „Rūtos“ registracijos liudijimą įrašyta 13. Tačiau dar antra tiek būtų galima priskaičiuoti vienaip ar kitaip prisidėjusių epizodiškai arba dirbant kitus darbus.

- Su kokiomis problemomis susidūrėte projektuodami, kaip vertinate šį projektą praėjus daugiau negu pusšimčiui metų?

- Didžiausia problema buvo projekto užduoties derinimas su Maskva. Mat tais laikais reikėjo Maskvos „palaiminimo“. Maskviečiai mūsų projektą visaip kritikavo, įrodinėjo, kad tokia mašina nereikalinga. Techninė užduotis buvo pasirašyta tik projektui įpusėjus. Ta kritika išėjo mums į naudą. „Rūtoje“ buvo viskas, kas reikalinga, ir neliko nieko nereikalingo. Todėl drąsiai galiu pasakyti, kad projektas techniniu požiūriu buvo sėkmingas.

Artėjant projektui į pabaigą paaiškėjo, kad maskviečiai tuo pat metu kūrė tokios pat paskirties mašiną PEVR, vėliau sukomplektuotą su tabuliatoriumi ir pavadintą ATE. Dėl to bijojo konkurencijos ir mus spaudė. Maždaug tuo pat metu buvo gaminamos abi mašinos, tačiau „Rūta“ buvo paklausesnė: ilgiau gaminta ir pagaminta daugiau egzempliorių, negu ATE. Todėl galima tvirtinti, kad konkurenciją laimėjome.

- Kokią įtaką „Rūta“ padarė Jūsų tolesnei veiklai?

- „Rūtos“ projektas buvo gera mokykla man, darbą pradėjusiam jaunam specialistui. Išmokau ne tik kompiuterį projektuoti, bet ir bet kokio kūrybinio darbo įgūdžių, atkaklumo ginant savo idėjas ir visapusiškai įvertinant kritiką.

- Ar galima šiais laikais kur nors pamatyti šią mašiną?

- Taip. Ji eksponuojama Energetikos ir technikos muziejuje, Vilniuje, Rinktinės g. 2.

- Jūs labai daug prisidėjote prie informatikos žinių skleidimo ir mokymo. Dirbate prie kompiuterinių programų lietuvinimo. Kaip gimsta lietuviški terminai ir ar visi jie prigyja visuomenėje?

- Terminai gimsta įvairiai. Daugiausia terminų sukuria specialistai, aktyviai dirbantys toje kompiuterijos srityje, kurioje tie terminai vartojami. Reikia gi įvardyti objektus, su kuriais nuolat susiduria, ypač kai norisi apie juos kitiems papasakoti ar aprašyti. Jeigu atsiranda keli termino variantai, tai pasitariama, pasiginčijama, ieškoma sutarimo, kurį terminą laikyti geriausiu. Kartais besvarstant arba po diskusijų gimsta nauji variantai.

Yra paplitęs mitas, kad terminus kuria kalbininkai. Iš tikrųjų kalbininkai tik konsultuoja, patikrina termino taisyklingumą, pataria žodžių darybos klausimais, pavyzdžiui, kur kuri priesaga ar priešdėlis geriau tinka.

Ne visi terminai prigyja. Žodynų rengėjai naujus žodynų leidimus ne tik papildo naujais terminais, bet ir peržiūri esamus, atsižvelgdami į jų vartoseną – gal kurio nors reikia atsisakyti arba pakeisti nauju, sukeisti vietomis pagrindinį terminą su sinonimu ir pan.

- Kas programas lietuvina ir kas lietuvinimą finansuoja?

- Komercines programas lietuvina, tiksliau – lietuvinimą finansuoja, originalios programos gamintojai. Tačiau dažniausiai darbą jų užsakymu atlieka lietuviai. Taip mes gauname dvigubą naudą: sulietuvintą programą už tą pačią kainą, kaip ir anglišką, ir apmokamo darbo lietuviams. Svarbu suinteresuoti programos gamintoją, kad jis lietuvintų. O tai galime padaryti pirkdami sulietuvintas programas užuot pirkę angliškas.

Atvirosios programos platinamos nemokamai. Todėl programų kūrėjai nesuinteresuoti jų lietuvinti. Ačiū jiems, kad jie pagamina ir nemokamai dalija originalią programą. Užbaigti darbą, t. y. sulietuvinti, turime patys. Dalį jų lietuvina savanoriai. Tačiau mūsų tauta nedidelė, tai ir savanorių nedaug. Todėl reikalingas ir finansavimas, bent labiausiai reikalingų programų. Sulietuvinta programa yra taip pat atviroji ir turi būti platinama nemokamai. Taigi, ir finansuoti nėra kam, išskyrus valstybę. Ar padoru kėsintis į mokesčių mokėtojų kišenes?

Reikia apskaičiuoti, kiek mokesčių mokėtojų ir kokią naudą iš to gaus. Panašu kaip ir planuojant kelių tiesimą ten, kur jais važiuojančių bus daug, o ne į vieno ar kelių gyventojų sodybas.

- Smalsu: kas įdomaus šiandien Jūsų asmeniniame kompiuteryje?

- Asmeniniame kompiuteryje turiu tris diskus C, D ir E. Ne atskirus fizinius, o vieną, padalintą į tris loginius diskus, kurie matomi kaip atskiri diskai. Diske C laikau pagrindinę operacinę sistemą ir joje veikiančias programas, diske D – kitą operacinę sistemą eksperimentams. Diskas E skirtas darbui. Tai mano „ūkis“. Jame daug failų. Šiandien patikrinau, kiek jų. Skaitiklis rodė penkiaženklį aplankų skaičių 33 136 ir šešiaženklį failų skaičių 223 142. Negalvojau, kad jų tiek daug! Kas juose?

Rengiu žodynus. Kiekvienas Enciklopedinio kompiuterijos žodyno termino aprašas atskirame faile. Žodynas įgarsintas, todėl antra tiek failų garsams. Dar visa tai reikia padauginti iš žodyno versijų skaičiaus. Dar kiti žodynai. Daug fotografuoju. Kiekvienai nuotraukai – atskiras failas. Nemaža literatūros biblioteka, daugybė kitos informacijos. Tokiam dideliam duomenų kiekiui būtų per ankšta operacinėje sistemoje numatytajame aplanke „Dokumentai“. Patogiau jiems turėti atskirą diską.

Failus ir aplankus vadinu prasmingais lietuviškais vardais, kuriuose vartoju visas lietuvių kalbos abėcėlės raides. Failams tvarkyti naudoju programą „Total Commander“, nes operacinėje sistemoje esančios analogiškos programos „Windows Explorer“ galimybių man nepakanka.

Pirmenybę teikiu sulietuvintoms programoms, nors neblogai moku anglų dalykinę kalbą, bet lietuvių – geriau. Todėl mano kompiuteryje beveik visa programinė įranga lietuviška. Naudojuosi lietuviška standartine ĄŽERTY klaviatūra, kurioje yra lengvai pasiekiami visi darbui reikalingi ženklai.

Visa tai padeda patogiau naudotis kompiuteriu ir taupyti laiką.

- Ar turite planšetinį kompiuterį?

- Turėjau... Susipažinau su jo programine įranga ir tuo baigėsi draugystė su juo. Patogiau dirbti su staliniu kompiuteriu. Planšetinis patogus, kai būni ne namie. Mėgstu pabūti gamtoje. Bet esant gamtoje man geriau patinka ja grožėtis, o ne klavišus maigyti.

- Turite talentą fotografijai. Jūsų nuotraukos 2012 m. buvo eksponuotos daugelyje parodų, sulaukė palankaus specialistų vertinimo. Labai neįprasti jūsų nuotraukų objektai. Kaip gimsta tokie projektai ir kaip jie išgaunami?

- Mėgstu fotografuoti neįprastus smulkius objektus, kurių nepastebime arba į juos neatkreipiame dėmesio, pavyzdžiui, vabalą arba kirminą iš veido. Dabar daugiausia fotografuoju įvairų medžiagų kristalų darinius, peršviestus poliarizuota šviesa; plono ledo, susidariusio ant vandens paviršiaus, „raštus“ iš apačios; vandens lašus, užtikštančius ant labai šalto paviršiaus ir momentaliai užšąlančius. Visų šių objektų dydis – keli kvadratiniai centimetrai. Todėl reikia veidrodinio fotoaparato su makroobjektyvu. Objektai tikroviški, vaizdai fantastiški.

- Ar turite naujų sumanymų?

- Sumanymų netrūksta. Trūksta laiko. Dabar dirbu link to, kad sulietuvinta kompiuterio programa lietuviui būtų aiškesnė ir suprantamesnė, negu anglui originali angliška. Tai, kad vertimas pralenktų originalą, atrodo neįtikėtina, bet originalo gamybos būdas ir turtingos lietuvių kalbos išraiškos priemonės tam teikia vilčių.
Kitas darbas – parengti priemones asmenvardžiams linksniuoti pokalbių ir socialinių tinklų programose. Jos dabar vartoja tik vardininkus ir rašo, pavyzdžiui, „Jonas išsiuntė žinutę Petras“. Ir tokio parašymo negalima suprasti, kas kam išsiuntė: Jonas Petrui ar Jonui Petras.

- Ką palinkėtumėte skaitytojams?

- Sėkmingo ir prasmingo naudojimosi kompiuteriu. Vadovautis ne tik taisykle „Rinkis prekę lietuvišką“, bet ir „Rinkis programą sulietuvintą“.

- Dėkoju už pokalbį. Linkiu prasmingų darbų ir sveikatos juos įgyvendinti.

Loreta Nikolenkienė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė