Maisto pakuotės nėra tik produktą apsaugantis apvalkalas. Tai ir miniatiūrinė reklaminė lenta – įrankis, kurį maisto gamintojai naudoja pritraukti klientus. Tai taip pat yra dokumentas, atskleidžiantis, kaip tas produktas buvo pagamintas ir ar vyriausybė prižiūrėjo tą procesą. Tačiau, kaip ir visos reklamos, taip ir produktų pakuotės turi paslėptų „kabliukų“.
Praėjusią savaitę JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) pradėjo svarstyti visuomenės ir maisto pramonės pasiūlymus, kaip geriausia būtų galima apibrėžti terminą „natūralus“, vieną dažniausių klaidingai interpretuojamų sąvokų maisto pramonėje, bet kartu ir tokią, kuri turi labai didelę reklaminę galią. Šios administracijos pastangos taip pat yra vienas iš daugelio pastarojo meto vyriausybės siekių aiškiau apibrėžti, ką reiškia tam tikros sąvokos, bei kaip jos apibūdina, kur maistas buvo sukurtas ar užaugintas. Vis dėlto, kai FDA pagaliau baigs savo Sizifo darbą, greičiausiai maisto produktų pakuotės ir toliau glumins pirkėjus, kuriuos ir taip kiekvieną dieną bombarduoja visa eilė reklaminių žinučių ir šūkių.
Būtent todėl „The Plate“ sudarė gidą, kuris padės jums susivokti tarp pakuočių, etikečių ir sąvokų, bei paaiškins, ką jos reiškia – ir ko nereiškia.
Natūralus produktas. Šiuo metu, FDA – kuri reglamentuoja didžiąją dalį maisto tiekimo grandinės – neturi jokio natūralaus produkto apibrėžimo, kas reiškia, jog kompanijos gali laisva valia vadinti savo produktus natūraliais ar visiškai natūraliais, net jeigu tai prieštarauja tam, ko vartotojas turi pagrindo tikėtis iš tokio produkto. Amerikiečiai jau yra užpildę šimtus ieškinių prieš maisto gamintojus, kurie vadina savo produktus natūraliais, nors šie savo sudėtyje turi dirbtinių ar genetiškai modifikuotų medžiagų arba naudojo dirbtinius pesticidus. Daugybė kompanijų jau nusprendė nebenaudoti šio termino baiminantis tokių ieškinių, bet kadangi jis taip vilioja pirkėjus (ir padeda parduoti milijonus produktų), nemažai gamintojų ir toliau jį naudoja, nepaisant to, kad jų produktuose paprastai būna visa eilė „nenatūralių“ ingredientų. Spaudžiama pirkėjų ir juos atstovaujančių grupių, FDA praėjusiais metais pranešė nustatysianti sąvokos „natūralus“ apibrėžimą, tačiau maisto pramonė ir teisės ekspertai teigia, kad tai padaryti bus labai sudėtinga. Tuo tarpu mėsos ir paukštienos produktus reglamentuojantis JAV Agrokultūros departamentas (USDA) turi labai specifišką natūralaus produkto apibrėžimą: „Tai yra tas produktas, kuris neturi jokių dirbtinių sudėtinių dalių ar dažiklių, ir yra tik minimaliai apdorotas. Minimalus apdorojimas reiškia, kad produktas buvo apdorotas tokiu būdu, kuris iš esmės nepakeičia to produkto sudėties.“
Trumpai: Sąvoka „natūralus produktas“ nėra reglamentuojama FDA, tad ji gali būti laisvai taikoma didžiajai daliai apdorotų maisto produktų ar gėrimų. Tačiau mėsa, paukštiena ir kiaušiniai su etikete „natūralus produktas“ privalo būti iš tiesų natūralūs.
Be GMO. Iš esmės, FDA laiko genetiškai modifikuotas sudėtines produktų dalis „ekvivalentiškomis“ toms, kurios buvo sukurtos tradiciniais metodais. Tai reiškia, kad administracija nereikalauja, kad genetiškai modifikuotų medžiagų turintis maistas turėtų specialią etiketę. Vis dėlto, daugybė kompanijų ant savo produktų pačios savo valia nurodo, kad jie yra „be GMO“. Šios sąvokos FDA taip pat niekaip nereglamentuoja, tačiau verta pažymėti, kad labai nedaug daržovių ir vaisių būna genetiškai modifikuotos – tarp tokių yra vos kelios papajų ir moliūgų rūšys. Taigi, jeigu perkate brokolius su etikete „be GMO“, jus apgaudinėja – rinkoje apskritai nėra genetiškai modifikuotų brokolių. Nepaisant to, didelė dalis JAV auginamų kukurūzų ir sojos pupelių vis dėlto yra genetiškai modifikuojama, todėl dauguma perdirbtų produktų turi ir genetiškai modifikuotų sudėtinių dalių, paprastai kukurūzų sirupo ar sojų forma. Pavyzdžiui, didžioji dalis „augalinių aliejų“ iš tiesų yra sojų aliejus. Labai daug JAV užaugintų rapsų ir cukrinių runkelių taip pat yra genetiškai modifikuoti. Ir nors mažiausiai 60 pasaulio šalių reikalauja, kad maistas su genetiškai modifikuotais ingredientais turėtų specialią etiketę, JAV tokio reikalavimo neturi, bet liepos mėnesį Vermontas taps pirmąja jį įsivedusia valstija, ir galbūt pramins kelią kitoms. FDA taip pat yra sudariusi rekomendacijas toms kompanijoms, kurios nori pažymėti, kad jų produktai neturi GMO, tačiau pažeidimų nestebi. Tiesa, administracija turi platesnius reikalavimus, pagal kuriuos bet kurio maisto produkto etiketė turi būti nemelaginga, bei draudžia pardavinėti nesaugius produktus.
Trumpai: Jeigu jums svarbu žinoti, ar jūsų perkamas maistas turi genetiškai modifikuotų medžiagų, atkreipkite dėmesį į etiketes su nevyriausybinių organizacijų ženkliukais, tokiais kaip „Non-GMO Project“, pirkite USDA sertifikuotus „ekologiškus“ mėsos produktus, arba nuo liepos mėnesio apsipirkinėkite Vermonte.
Ekologiškas produktas. USDA vadovauja specialiai ekologijos programai, kuri produktus be dirbtinių medžiagų, dirbtinių pesticidų, augimo hormonų ar GMO pažymi mums gerai pažįstama žaliai balta ikonėle. Kad gautų šią etiketę, gamintojai turi praeiti griežtą sertifikavimo procesą. Nacionalinė ekologijos standartų taryba taip pat rengia reguliarius posėdžius, kurių metu sprendžia, kokius naujus procesus ar sudėtines dalis įtraukti į programos rėmus, bei yra nusprendusi, kad tam tikros nenatūralios medžiagos gali vadintis ekologiškomis. Pagal šią programą, iki 5 proc. ekologiško produkto gali sudaryti nenatūralios medžiagos, bet norint gauti 100 procentų ekologiško produkto sertifikatą, jis visas privalo būti natūralus. Tiesa, pasitaiko, kad produktas yra auginamas ekologiškai, tačiau departamento etiketės neturi. Kai kurios kompanijos paprasčiausiai nusprendžia nepraeiti ilgo ir brangaus proceso vien tam, kad gautų specialų ženklelį.
Trumpai: Vos su keliomis išimtimis, USDA sąvoka „ekologiškas“ reiškia tai, ką ir turėtų reikšti.
Laisvai auginamų vištų mėsa/kiaušiniai. Pasak USDA, kiaušiniai su etiketėmis „auginta ne narvuose“ ar „laisvai vaikštančių vištų“ yra „padedami vištų, kurioms yra leidžiama laisvai vaikščioti aptvertoje ar atviroje vietoje, kuri paprastai yra vištidė arba tvartas“, o „laisvai“ arba „ganyklose auginamų“ vištų kiaušiniai yra „dedami vištų, kurios yra auginamos lauke arba gali laisvai išeiti į lauką“. Vis dėlto, kritikai primena, kad vištų auginimo sąlygos nėra itin atidžiai stebimos, o pačių sąvokų apibrėžimai yra atviri interpretacijoms. Pavyzdžiui, kiaušinis gali būti padėtas „ne narve“ auginamos vištos, tačiau ji vis tiek visą savo gyvenimą gali nugyventi paukštidėje, kurioje praktiškai nėra vietos apsisukti. Tas pats galioja ir mėsinių viščiukų atveju.
Pagal kelių dešimtmečių senumo Humaniškų skerdimo metodų aktą, galvijai privalo būti skerdžiami tokiu būdu, kuris iki minimumo sumažintų jų kančias. Tačiau šis įstatymas negalioja viščiukams ir neapibrėžia gyvūno auginimo sąlygų.
Trumpai: Ieškokite produktų su USDA ekologiškų produktų etikete arba susipažinkite su vietos ūkininkais.
Humaniškai užaugintų galvijų mėsa. Pagal kelių dešimtmečių senumo Humaniškų skerdimo metodų aktą, galvijai privalo būti skerdžiami tokiu būdu, kuris iki minimumo sumažintų jų kančias. Tačiau šis įstatymas negalioja viščiukams ir neapibrėžia gyvūno auginimų sąlygų. Pastaraisiais metais, kai vis didesnei daliai pirkėjų svarbu gyvūnų laikymo ir jų skerdimo sąlygos, atsirado visa eilė nevyriausybinių sertifikavimo sistemų. Pavyzdžiui, „Global Animal Partnership“ naudoja penkių žingsnių reitingavimo sistemą, o „Animal Welfare Approved“ yra sukūrusi labai griežtus galvijų laikymo standartus. Šio programos reguliariai audituoja galvijų augintojus ir stebi, ar jie laikosi jų taisyklių. Tuo tarpu, pagal USDA, kompanija gali naudoti terminą „užauginta humaniškai“, bet jis nėra kaip nors reglamentuojamas ar tvirtinamas departamento.
Trumpai: Atkreipkite dėmesį į nevyriausybinių organizacijų etiketes, apibrėžiančias galvijų auginimo sąvokas.
Žole šertų galvijų mėsa/produktai. USDA anksčiau šiais metais nusprendė atsisakyti savo „žole šertų galvijų“ sąvokos apibrėžimo, o, kritikų teigimu, tai leis kompanijoms naudoti šį terminą be jokių skrupulų. Pagal ankstesnes taisykles, „žole šerti galvijai“ galėjo būti ir tie, kurie didžiąją metų dalį praleidžia aptvaruose su lopinėliu žemės arba yra šeriami tik šienu. Bet, kad ir kokie žemi buvo tie standartai, jie bent jau egzistavo. O dabar jų apkritai nebebus.
Trumpai: Kaip ir su gyvūnų gerovės sąvokomis, atkreipkite dėmesį į nevyriausybines organizacijas, kurios sertifikuoja maisto gamintojus.
Užauginta fermoje. Tai yra vienas melagingiausių terminų, kuriuos naudoja maisto gamintojai. Pirkėjams vis dažniau renkantis vietos ūkininkų produktus, kompanijos – nuo restoranų grandinių iki prekybos centrų ir milžiniškų korporacijų – taip pat bando prisivilioti klientus, piktnaudžiaudamos tokiais terminais ir juos išnaudodamos savo reikmėms.
Trumpai: Jeigu ieškote fermoje užauginto maisto, susipažinkite su vietos ūkininkais. Jeigu kažkas jums vasario mėnesį bando parduoti šviežius fermoje užaugintus ananasus, suabejokite.
